P. Domšaičio galerijoje - jubiliejinė Dano Andriulionio tapybos paroda

Danas Andriulionis gimė 1951 m. Rokiškyje. Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI) pradėjo architektūros studijas, o persikėlęs į Klaipėdą, baigė mokslus tuometinėje Klaipėdos fakultetų vaizdinės agitacijos katedroje (dabar VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedra). Buvo II laidos absolventas (1979), kaip tada rašė diplome "dailininkas apipavidalintojas". Tačiau jauną dizainerį visam gyvenimui paviliojo tapyba. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1999, meno kūrėjo statusas), D. Andriulionis dėsto kompoziciją ir tapybą Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje, rengia personalines parodas, aktyviai dalyvauja bendrose parodose Lietuvoje ir užsienyje, plereruose, kūrybiniuose projektuose.

D. Andriulionio paveikslų yra privačiose kolekcijose ir muziejų rinkiniuose Prancūzijoje ir Ispanijoje, JAV, Rusijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Austrijoje, Japonijoje. Tai populiarus, per kelis kūrybos dešimtmečius savitą stilių suformavęs menininkas. Dekoratyvūs, abstraktūs, aiškaus konstrukto ir skaidraus spalvinio sluoksnio D. Andriulionio paveikslai, kuriuose gausu užslėptų ženklų, simbolių, sukurti originalia, jo vieno naudojama technika.

Didelio formato, pabrėžtinai plokščios struktūros, aiškios centrinės kompozicijos, akrilu arba tempera tapytos drobės veikiau primena galvosūkį. Stambios formos kartojasi mažesnėse, ritmiškai skaidosi, jungiasi, kaip sutartinėje. Motyvus vienija juodas kontūras, o kietą geometrizmą švelnina spalvinės dermės bei tapysena – plona, kurianti dažų sluoksnio nykimo, atskirų tonų persiliejimo įspūdį. Mirgėjimo efektą paryškina ir švytėjimo suteikia blizgantys smulkūs intarpai, o visumą užbaigia keli lako sluoksniai.

Kiekviename paveiksle šios aiškios ritminės struktūros kuria lyg nedidelį tvarkingos erdvės fragmentą, kuriame telpa ir senieji kosmogoniniai simboliai, ir baltų ženklai, ir lietuvių liaudies audinių spalviniai motyvai, jų taisyklingas, amžinas matmenų ir ataudų, šviesos ir tamsos, judėjimo ir pastovumo virsmas. Archaiškus brėžinius ar itin modernias mikroschemas primenančios kompozicijos koncentruota forma byloja apie individualią autoriaus kūrybinę patirtį, stabilų, aiškių estetinių nuostatų formuojamą meninį pasaulį.