Nepriklausomybės 20-metis su tautiniu kostiumu

Į drabužių madą įsiveržus etnografiniams motyvams, jau kuris laikas itin populiarios ir autentiškos lietuvių tautinio kostiumo rankų darbo detalės: riešinės, delmonai, austos juostos ir juostelės. Tačiau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau patriotiškai nusiteikusių lietuvių, norinčių įsigyti pilną, istoriškai tikslų tautinį kostiumą.

Klaipėdos krašto tautinio kostiumo specialistė dailininkė Elena Matulionienė uostamiesčio Etnokultūros centre kiekvieną ketvirtadienį teikia konsultacijas tautinio kostiumo klausimais. Anot dailininkės, tautiniu kostiumu domisi ne tik folklorinių dainų ar šokių kolektyvų nariai, bet ir eiliniai miestiečiai.

"Pastaruoju metu teko siūti ne vieną tautinį kostiumą dovanų solidaus jubiliejaus proga. Vienas klaipėdietis vyras pageidavo tokios dovanos savo 50-mečio proga, kitas vyras dovanojo tautinį kostiumą savo žmonai", - pasakojo E. Matulionienė.

"Klaipėdos krašto tautinis kostiumas pats mieliausias drabužis iš visų. Juo apsirengę jaučiamės labai gerai, iškilmingai, nusirengti nesinori", - tikino Klaipėdos etnokultūros centro darbuotojai.

Kiek tautinis kostiumas kainuoja, kiek žmonių ir kiek laiko jį siuva?

Istoriškai tikslus tautinis kostiumas - gana brangus, kainuoja 1-2 tūkst. litų. Jį pasiūti reikia maždaug 2 mėnesių laiko, nes jam reikia labai daug rankų darbo, prie kostiumo dirba daug žmonių: dailininkas, kuris parenka kostiumo modelį pagal laikmetį, suderina spalvas, medžiagas, raštus, detales, audėja audžia audinius, juostas, siuvinėtoja siuvinėja detales, siuvėja pasiuva kostiumą, mezgėja - numezga riešines, batsiuvys pasiuva aulinius batus arba nagines.

Dažnai klaipėdiečiai nori įsigyti ir tik vieną ar kitą tautinio kostiumo detalę. Šiuo metu ypač madingos riešinės. Taip pat norima austų juostų, mamos dukroms arba į užsienį išvykstančioms merginoms populiaru dovanoti delmoną.

KASOS - netekėjusių merginų didžiausia puošmena.

Šias detales darbščios mergaitės ar moterys gali pasidaryti ir savo rankomis. Klaipėdos etnokultūros centras organizuoja rankdarbių mokyklėles, kurių metu tautodailininkai moko audimo, mezgimo, siuvinėjimo. Jeigu žmogus iš prigimties kruopštus - nereikia daug laiko viso to išmokti. Juk ir XIX amžiuje juostas ne profesoriai audė.

Ar galima teigti, jog šiuo metu tautinis kostiumas išgyvena renesansą? Juk jį pasisiūdino net mūsų prezidentė.

Pirmieji bandymai atkurti tautinį kostiumą - kaip lietuvių tapatumo išraišką - buvo jau XIX-XX a. sandūroje, jau tuomet Klaipėdos krašto literatūroje buvo atkreiptas dėmesys, jog vokietaitės rengiasi vienokiais drabužiais, o lietuvaitės - kitokiais.

Ilgą laiką lietuvių tautinio kostiumo sampratą buvo labai iškreipę masiniu būdu gaminti tautinių šokių ir dainų kolektyvų drabužiai. Dabartiniam tautinio kostiumo renesansui didžiausią įtaką padarė Lietuvos liaudies kultūros centro pradėta tautinio kostiumo programa. Berods, 2003 metais Dainų šventės metu pirmą kartą buvo pristatyta visų Lietuvos regionų tautinių kostiumų kolekcija. Tik tuomet žmonės pamatė, kokie iš tiesų yra gražūs, puošnūs, turtingi mūsų tautiniai drabužiai. dar vėliau pasirodė ir gana daug literatūros apie tautinį kostiumą bei jo detales.

DROBULE, pasiūta iš balto lino ir persiūta siuvinėta perdrobule - apsisiausti galėdavo tik ištekėjusios moterys.

Lietuvos tautinių kostiumų kolekcija atkurta pagal XIX a. pasiturinčio kaimo žmogaus šventinius drabužius. Šventiniai drabužiai pasirinkti todėl, kad jie - puošniausi. Juolab pasiturintis žmogus labiausiai kreipė dėmesį į to meto madą. Kaimiečio drabužiai, nes jie geriausiai atspindi regioninius skirtumus.

Papasakokite, koks turi būti istoriškai tikslus Klaipėdos krašto kostiumas.

Klaipėdos krašto kostiumas atkurtas vėliausiai iš visų regionų, nes muziejuose išlikę labai mažai šios srities eksponatų ir dauguma jų - visiškai juodi kostiumai iš XIX a. pabaigos. Atkurti kostiumus pagal ikonografinę medžiagą reikėjo laiko ir daug pastangų.

Moterišką Klaipėdos krašto kostiumą sudaro: sijonas su krūva pasijonių (kad moteris atrodytų turinti plačius klubus ir liekną liemenį), prijuostė, marškiniai, liemenė arba švarkelis, galvos apdangalas bei puošmenos: delmonas (didelė siuvinėta kišenė), rišamas ant juostos, riešinės, spalvoto stiklo karoliai.

DELMONAI - įspūdingiausias ir gražiausias Klaipėdos krašto moters kostiumo akcentas.

Vyrišką kostiumą sudaro ilgos arba trumpos (žemiau kelių dėvimos su ilgomis raštuotomis kojinėmis) kelnės, marškiniai, liemenė, sermėga, fetrinė kepurė. Vyriško kostiumo aksesuarai: juosta arba siuvinėtas diržas, juostelės ant aulinių batų bei kepurės, kaklaskarė, riešinės.

Klaipėdos krašto tautinis kostiumas yra dviejų tipų: ankstyvasis, atkurtas pagal XIX a. pradžioje nešiotus drabužius, ir vėlyvasis, atkurtas pagal XIX a. pabaigos drabužius. Ankstyvasis yra šviesus, panašus į kitų regionų tautinius kostiumus. Marškiniai ir prijuostės buvo baltos spalvos su raudonais ornamentais. Klostuoti sijonai buvo audžiami iš vilnos, derinant įvairiausias ryškias spalvas: mėlyną, raudoną, geltoną ir kt. Vėlyvajam kostiumui būdingos tamsios, gilios spalvos: mėlyna, žalia, violetinė, galiausiai vien tik juoda ir masinės gamybos detalės - šilkinės prijuostės, uždari švarkeliai vietoje marškinių ir liemenės. Prie ankstyvojo kostiumo rišamos plačios juostos, prie vėlyvojo - siauros.

Kokie elementai išskiria Klaipėdos krašto tautinį kostiumą iš kitų regionų tautinių kostiumų?

Ryškiausias ir egzotiškiausias Klaipėdos krašto tautinio kostiumo išskirtinumas - nuotakos kepurė. Tai maždaug dviejų delnų aukščio cilindro formos juoda aksominė kepurė, ant kurios viršaus būdavo segamas nuotakos vainikėlis. Įspūdingai atrodo ir jaunamartės (ištekėjusios moteris, tačiau dar nepagimdžiusios vaiko (sūnaus) galvos apdangalas - kykas. Tai balta ažūrinė į turbaną panašios formos kepurė su šydu. Ilgiau santuokoje gyvenanti ir vaikų susilaukusi moteris jau dėvėdavo baltą (vėliau tamsią) kepuraitę, arba šilkinę skarelę. Žinoma, jog ir mūsų regione būta nuometų, tačiau jie buvo kaip turbanai. Tikslios informacijos apie šį galvos apdangalą trūksta.

Tik netekėjosios merginos galėdavo vaikščioti vienplaukės. Klaipėdos krašto merginų šukuosenos išsiskirdavo įspūdingais kasų pynimais, sukimais aplink galvą arba prie ausų. Pagal kasų pynimą buvo skiriama net iš kurio Klaipėdos krašto miestelio mergina. Kasos buvo rišamos spalvotomis juostelėmis, kartais mergaitės pasipuošdavo galvas vainikėliais ar juostelėmis. Taigi galvos apdangalas - išduodavo moters socialinį statusą.

Taip pat pagal juostelės surišimą, kairėje ar dešinėje kepurės pusėje buvo galima atskirti vedusį vyrą nuo nevedusio.

Tik Klaipėdos krašto regiono moterų tautiniam kostiumui būdinga detalė - delmonas - iš storos, tamsios vilnonės medžiagos pasiūta ir ryškiomis spalvomis išsiuvinėta kišenė. Delmonai taip pat būdingi kai kuriems Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Austrijos, Estijos, Portugalijos regionams, tačiau galime nekukliai pasididžiuoti, jok klaipėdietiški delmonai - patys įspūdingiausi. Tik ant mūsiškių delmonų galime pasigrožėti išsiuvinėtais siužetiniais elementais, archetipinių simbolių gausa.

Klaipėdos krašto kostiumui būdingas siuvinėjimas derinant augalinius motyvus ir geometrinius ornamentus, kituose regionuose buvo paplitę ornamentai. Tik mūsų krašte aptinkamos šimtaraštės siauros juostos, kuriose išaudžiama iki septynių skirtingų ornamentų. Be to, šioms juostoms būdingi keistoki spalvų deriniai: pavyzdžiui, ruda ir elektrinė.

Prezidentės kostiumas - aukštaitiškas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagal Lietuvos liaudies kultūros centrų specialistų konsultacijas pasisiūdino aukštaitišką tautinį kostiumą - autentiško XIX amžiaus kostiumo kopiją. Prezidentės marškiniai - lininiai, tunikinio kirpimo, su įaustais neblunkančių siūlų raudonais žičkais. Sijonas - vilnonis, austinis dvinytis, languoto aukštaitiško rašto. Liemenė pasiūta iš šilkinio brokato, su įaustais auksiniais siūlais. Pirmoji šalies dama turi ir aukštaitišką nuometą, kurį dėvėdavo vyresnio amžiaus moterys. Neseniai prezidentė pasisiuvo ir šaltuoju metų laiku dėvimą tamsiai mėlynos spalvos vilnonę sermėgą, puoštą aksomo juostelėmis, aplikacijomis.

Su tautiniu kostiumu D. Grybauskaitė, dar tik kandidatė į prezidentus, pirmąkart pasirodė TV laidoje "Gero ūpo", vėliau - Dainų šventėje. Galbūt taip pasipuošusią ją išvysime ir Kovo 11-osios iškilmėse.

Jurga PETRONYTĖ