Naujojoje V. Bubnio knygoje „Širdimi regėti” – žvilgsnis į iškiliausius Lietuvos kultūros kūrėjus

Šią savaitę knygynus pasiekė ilgai laukta Vytauto Bubnio knyga „Širdimi regėti“. Knygoje – pažintis su 14 iškiliausių Lietuvos literatūros, meno, kultūros, mokslo ir religijos veikėjų, su kuriais autorius buvo užmezgęs glaudų ryšį. Knygoje atskleidžiama iki šiol nepublikuotų faktų ir įžvalgų, kurios skaitytojui leis naujai pažvelgti į Lietuvos šviesuolius, tokius kaip Vincas Mykolaitis-Putinas, Justinas Marcinkevičius, Antanas Miškinis, Vytautas Kernagis ir kt.

„Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis”, – rašė prancūzų literatūros klasikas Antuanas de Sent-Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry). Šia filosofija paremti ir „Širdimi regėti“ literatūriniai eskizai. Juose V. Bubnys pateikia šiltą, žmogišką, jo paties prisiminimais ir vidiniu žvilgsniu paremtą dokumentiką apie iškiliausius mūsų kultūrinio, mokslinio, dvasinio pasaulio atstovus.

„Šiai knygai pasirinkau tuos, kuriuos labiausiai gerbiau ir širdimi regėjau: Vincą Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių, pasaulinio garso baltistą Joną Kazlauską, Tėvą Stanislovą Dobrovolskį, monsinjorą Kazimierą Vasiliauską ir kitus. Aprašiau iškiliausias asmenybes, su kuriomis mane suvedė likimas. Buvo dalykų, apie kuriuos negalėjau tylėti, reikėjo atsiverti. Todėl ir knygą pavadinau „Širdimi regėti”: širdimi, ne tik protu. Knyga skirta tiems, kurie domisi kultūros slinktimis, dvasiniu pasauliu ir kurie galėtų atsiremti į tiesos žodį, kurį skleidė šios asmenybės“, – sako knygos autorius.

Anot leidyklos „Alma littera“ direktorės Danguolės Viliūnienės, „Širdimi regėti“ – daugiau nei dokumentika.

„Ši knyga – tai galimybė amžininko akimis pažvelgti į iškiliausių Lietuvos kultūros kūrėjų asmenybes, geriau pažinti tiek juos, tiek jų kūrybą. „Širdimi regėti“ turi didžiulę išliekamąją vertę ne tik šių dienų skaitytojui, bet ir  ateinančioms kartoms, nes  yra parašyta knygos herojų amžininko, kuris su skaitytoju kalbasi šiltai, atvirai apie asmenybes, kurios darė didelę  įtaką ne tik knygos autoriui, bet ir visuomenei“, – teigia D. Viliūnienė.

Ištrauka iš knygos „Širdimi regėti“. Tu esi mano, Benai.

<...> Su pačiu Vytautu susitikimas buvo visiškai netikėtas ir gana vėlyvas. Jaunimo teatre per V. Korostyliovo spektaklio „Pirosmani, Pirosmani“ pertrauką bufete pasiimu puodelį kavos, dairausi, kur galėčiau prisėsti. Visos kėdės užimtos. Pagaliau pastebiu – prie lango trys vyrai ir viena vienintelė laisva. „Ar negalėčiau įsitaisyti šalimais?“ Tik dabar atpažįstu vieną iš trijulės – Vytautas. Buvau jį matęs iš arti „Mažos išpažinties“ premjeroje „Vilniaus“ kino teatre. Prisėsti pasiūlo apskritaveidis jo draugas. Sėdim. Jie sau aptarinėja spektaklį, Vytautas kritiškai „pavaro“, jo bičiuliams irgi atrodo šiaip sau. Knieti įsikišti ir pasakyt, kad dar tik pirmoji dalis, ir visai vykusi, bet susituriu. Sriūbčioju kavą, jie kilnoja gruziniško konjako taures. O kai prityla, neiškenčiu, nes gali nepasitaikyt kitos progos <…>.

Vytautas Jurgis Bubnys, gimęs Prienuose 1932 metais, – prozininkas, dramaturgas, eseistas, įnešęs reikšmingą indėlį į lietuvių literatūrą ir kultūrą. Vytautas Bubnys yra parašęs daugiau nei 30 knygų.  Jo kūriniai įvertinti daugybe apdovanojimų, sėkmingai verčiami į užsienio kalbas.