Natiurmortai, kuriuos nori suvalgyti

Šešėliuotose drobėse noksta ryškūs pažinimo vaisiai, o meno kritikai tikina, jog R. Dailidavičiaus kūryba liejasi it iš gausybės rago, išsiskiria prabangios antikos erdvės pajautimu. O štai dailininko kalba itin santūri, pragmatiška. Gal dėl to, kad jis nelabai pasigenda žmonių draugijos, didžiąją laiko dalį savo mintis bei vizijas išsako teptuku. Ateities nemėgsta planuoti, gyvena šia diena.

Ar prieš natiurmortus buvo kitų žanrų era, kitos temos?

Buvo peizažai, marinistika, Atgimimo laikais - sakralinis periodas (buvo labai pelningas). Paskui kilo mintis, kad atsiranda prabangūs valgomieji ir virtuvės. O gyventi tai reikia.

Kaip jūs susidėliojate vaizdą?

Iš karto ateina mintis, pasiimu tam tikro dydžio drobę ir galvoju, kas ten gražiai atrodytų. Vyšnios yra vyšnios, ir jas gali dėlioti, kaip nori, jos vis tiek yra tokios pačios. Patikusį daiktą nufotografuoju antikvariatuose, visą laiką stebiu, kas man pačiam gražu; ir reprodukcijas, ir filmą žiūrėdamas fiksuoju vaizdus. Paskui juos prisimenu ir panaudoju.

Vyšnios, kiti vaisiai labai tiktų ant nuogo moters kūno.

Kad jau dabar penkiolika metų grynai natiurmortus tapau, padarau vieną kitą paveikslą pagal užsakymą. Neturiu atsakymo, kodėl netapau žmogaus, gal dar prie to prieisiu. Net nebendrauju su šiuolaikiniais dailininkais, man bendrauti nebūtina, užtenka savo artimųjų rato.

Kaip atsiranda iš tamsos, pilko lyg užgesusio indo ištraukti ryškūs akcentai, ant nebylios knygos kraujo spalva ištryškusi aguona, ant taurės - vapsva?

Jeigu padarysiu be akcento, pilką, paveikslas bus niūrus, o ryškūs vaisiai jį pagyvina. Norėjosi surasti ką naujo, ieškojau kitokių atspalvių. Kartais būna natiurmortų su žuvimis, mėsa, medžioklės laimikiais, bet ne taip dažnai. Gal aš šiek tiek pataikauju žmonių skoniui - reikia patepti jų estetinį jausmą. Turiu namuose savo darbų, bet jie tiesiog užsilikę.

Koks tas suvalkiečio būdas? O suvalkiečio menininko?

Praktiški, kantriai dirbantys ir daugiau nieko negalvoja, šykštumas - tai tik juokeliai. Aš išvis savęs nelaikau menininku, dirbu, kas man patinka, ir išeina taip, kaip išeina. Kol kas "mobiliakas" ar mikseris nėra mane dominantys objektai, todėl jų nėra ir natiurmortuose. Visada bijau išsisemti... Pats darbas smagus, bet rezultatas ne visada būna toks, kokio nori: vaizduotėje matai geriau, o to išgauti neišeina.