"Muzikantai kameriniame orkestre groja juvelyriškiau".

Šiandien 19 val. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) garsūs smuikininkai V. Čepinskis ir I. Andruškevičiūtė su Klaipėdos kameriniu orkestru ir dirigentais S. Sondeckiu bei R. Šerveniku atliks labai retai salėse skambantį V. A. Mocarto kūrinį "Concertance". Šis išskirtinis koncertas skirtas Klaipėdos kamerinio orkestro 10-mečio jubiliejui.
Jubiliejaus išvakarėse apie Klaipėdos kamerinį orkestrą, įsimintiniausius jo koncertus ir gyvenimą muzikos garsų pasaulyje kalbamės su Klaipėdos kamerinio orkestro vadove Liuda Kuraitiene.

- Šiuo metu Lietuvoje esate vienintelė moteris, vadovaujanti orkestrui. Ar nesunku dirbti su būriu muzikantų?

- Ne. Muzikantai labai jautrūs ir geri žmonės. Jie supranta vienas kitą kaip čigonai. Kolektyvas gana jaunas, dauguma 30-mečiai. Aš tarp jų esu pati vyriausia. Visi 18 Klaipėdos kamerinio orkestro narių esame kaip viena šeima, drauge praleidžiame didžiąją dienos dalį. Beveik visi dirbame ne tik Klaipėdos kameriniame orkestre, bet ir Muzikinio teatro orkestre. Ten repetuojame nuo ryto iki pietų. Po to kartu einame gerti kavos ir lekiame į repeticiją Muzikos centre. Jai pasibaigus, po kavos pertraukėlės, vėl darbas teatre. Tokia mūsų dienotvarkė, į kurią dar įsiterpia ir pedagoginis darbas.

- Šiandien Klaipėdos kamerinis orkestras, švenčiantis 10 metų sukaktį jau yra gerai žinomas kolektyvas ne tik uostamiestyje. Prisiminkime, kokia buvo pradžia, kodėl susibūrė šis kolektyvas, kaip jis keitėsi?

- Įsikūrėme mes iš didelio entuziazmo tais laikais, kad dar nebuvo priimta groti už pinigus. Tie metai buvo ypatingi uostamiesčio muzikiniame gyvenime. Per juos atsirado ne tik Klaipėdos kamerinis orkestras, bet ir Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, senovinės muzikos ansamblis "Ventus Maris", varinių pučiamųjų kvintetas "Klaipėdos brass".
Nuo pat pirmosios dienos orkestro koncertmeisteriu dirba smuikininkas Zigmantas Brazauskas. Kolektyvo senbuvės - smuikininkės N. Agintaitė, A. Vaičienė, R. Olcvikaitė, J. Lenkauskienė, visa altų grupė A. ir E. Kaziukaičiai, Bendoraitienė, vienintelis nepakeičiamas bosistas R. Grigaitis. Kiti muzikantai į orkestrą atėjo vėliau. Keitėsi daugiausiai antrieji smuikai. Man atrodo, atkrito tie žmonės, kurie grojo ne visai iš pašaukimo, nes mes ir dabar daugiau iš entuziazmo grojame, algos - tik simbolinis paskatinimas.

- Per dešimtmetį parengėte labai daug koncertinių programų. Kurie koncertai įsimintiniausi?

- Turiu didelę knygą, kurioje registruoju visus koncertus. Per 10 metų ją prirašiau beveik iki galo. Jubiliejinis Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas bus 225-asis. Kolektyvas atliko daugiau kaip 300 kūrinių.
Visada stengiamės rengti naujas programas. Pati pirmoji ryški ir labai sėkminga mūsų koncertinė programa, kurią lydėjo pirmasis publikos pripažinimas buvo A. Vivaldžio "Metų laikų" ciklas su smuikininke I. Armonaite. Visada įsimintini orkestrui koncertai su žymiais solistais bei dirigentais. Klaipėdos kameriniui orkestrui yra tekusi laimė ir garbė koncertuoti su dirigentu D. Anzolini (Italija), JAV įžymybe dirigentu M. de Bonaventūra. Esame groję su Amerikoje gyvenančiu lietuviu išeiviu, Čikagos operos dirigentu, kompozitoriumi D. Lapinsku. Koncertavome su violončelininkais V. Sondeckiu, D. Geringu bei jo studentu iš Korėjos Bong-Ihn-Koh.
Daugelį kartų grojome su Lietuvos kameriniu orkestru. Labai džiaugiamės, jog drauge su choru "Polifonija" bei mušamųjų grupe buvome pakviesti atlikti fantastišką R. Šileikos kūrinį "Requiem". Taip pat džiaugiamės nuolatiniu bendradarbiavimu su puikiu dirigentu iš Vilniaus Robertu Šerveniku. Su juo labai įdomu, malonu dirbti ir visi koncertai su juo ilgam palieką įspūdį tiek mums, tiek publikai.

- Kuo išskirtinis muzikantui darbas kameriniame orkestre?

- Dideliame muzikiniame teatre jau pati atmosfera, pertraukos koncerto metu klausytoją ir žiūrovą nuteikia poilsiui. Kamerinio orkestro koncertai - darbas klausytojo protui ir ausiai. Kamerinis orkestras groja juvelyriškiau, čia atlikėjas negali pasislėpti nei už vaizdo, nei už teksto. Klausytojams turime pateikti "nušlifuotą", "išdezinfekuotą" muziką.
Tai nereiškia, kad Kamerinio orkestro koncertai yra geresni, o didelio orkestro prastesni, ar atvirkščiai. Manau, kad didelis ir kamerinis orkestrai papildo vienas kitą, juose grojantys muzikantai įgyja naujos patirties, profesionalumo, o klausytojams pateikiama muzikinė įvairovė.

- Be to, kad vadovaujate Klaipėdos kameriniui orkestrui, dirbate Muzikinio teatro orkestre, muzikos mokykloje, S. Šimkaus konservatorijoje. Ar nepavargstate nuo muzikos?

- Visko būna. Būna ir kritinių momentų, kai parėjusi į namus nenoriu girdėti jokių garsų, tik užsidaryti tyloje. Bet taip būna retai. Negaliu atsisakyti vaikų muzikos mokykloje, nors kitą kartą ir įkyri neharmoningi pirmieji smuiko garsai. Bet užtenka, pažiūrėti į angeliškas mažylių akis, į jų pastangas suvokti kaip laikyti rankutę, ir susierzinimas išgaruoja. Sunku su jais dirbti, bet jie - mano geriausi draugai. Ar galiu atsisakyti studentų? Jokiu būdu. Su jaunais, bet jai žinančiais ko nori, žmonėmis dirbti labai įdomu.
O darbas orkestre - mano didžiausia meilė nuo M. K. Čiurlionio menų gimnazijos laikų. Tada, dar vaikas būdama, tik pradėjus groti prof. S. Sondeckio vadovaujamame orkestre, pamilau muziką.
O Klaipėdos kamerinis orkestras - mano iniciatyva atsiradęs - pagrindinis galvosūkis ir didžių didžiausia meilė. Gal kada nors, kai į pensiją išeisiu, galvosiu tik apie jį.

- Ačiū už pokalbį.