Muzika miestui ir dangui

Stanislovo Žilevičiaus savaitgalio vidurdienių programa nesikeičia jau ketvirtį amžiaus. Tomis dienomis jis, vienas iš dviejų miesto karilionininkų, pats lipa į Klaipėdos senojo pašto bokštą arba vaikštinėja aplinkinėmis gatvelėmis sekiodamas skersgatviais klaidžiojančią varpų melodiją.

Varpų muzika dažnam žadina asociacijas su bažnytine tvarka ir griežta drausme, kuri, regis, kėsinasi pasiglemžti kūrybinį polėkį. Kariliono "namai" - mažytė pašto bokštelio patalpa su langais, papuoštais kukliais vitražais, - iš tikro primena vienuolio celę. Kita vertus, karilionas, kurio garsas pasklinda keleto kilometrų spinduliu, yra bene pirmasis viešas muzikos instrumentas Vakarų Europoje, todėl atrodo esąs subtilus pasaulietinės kultūros simbolis.

Beje, S. Žilevičiui, kuris prisipažįsta grodamas jaučiąsis arti Dievo, religiniai reikalai nesvetimi - augdamas Telšiuose, jis mamos buvo skatinamas tapti kunigu. Tačiau neparodęs deramo susidomėjimo buvo deleguotas mokytis muzikos, kurios autoriteto nebeįveikė pagrindiniai konkurentai - ledo ritulys bei tinklinis, o studijų metais Vilniuje - ir motociklas...

[BANERIS]

1987-aisiais mieste pastatyto kariliono šeimininkas, kurį užtikome repetuojantį kūrinius koncertui, nelinkęs burnoti. Viena vertus, dėl lėšų stygiaus šiemet nevyks jau septynerius metus atidėliojamas tarptautinis varpų muzikos festivalis, o ir įprasti koncertai taupymo sumetimais rengiami rečiau - į savo bokštą Klaipėdos karilionininkai lipa tik sekmadieniais.

Kita vertus, prieš kelerius metus senasis karilionas buvo pakeistas nauju, vėliau, muzikantų džiaugsmui, į uostamiestį atkeliavo ir specialus karilionas-treniruoklis, skirtas repeticijoms. Nekintančia tradicija tapo naujametis koncertas. "Naujuosius visąlaik sutinkame karilione. Čia ateina ir artimieji, bičiuliai - būna labai linksma", - pasakojo S. Žilevičius. Instrumentu domisi ir jaunimas - Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorius S. Žilevičius džiaugiasi, kad galimybė mokytis skambinti karilionu patraukė jo pirmakursę studentę.

Aukštos kokybės "Royal Eijsbouts" olandų karilioną neturėtų būti sudėtinga įvaldyti merginai, tuo metu muzikavimas senuoju instrumentu, gamintu Vokietijoje, netgi vyrams karilionininkams atstodavo gerą valandą prie sportinio treniruoklio.

Skambinant karilionu, skirtingai nei kitu klavišiniu instrumentu, mediniai klavišai yra spaudomi kumščiais. Grojant senuoju karilionu, tam reikėdavo didelės jėgos, be to, kampuoti klavišai dar ir nutrindavo delnus iki pūslių. Prieš grodamas S. Žilevičius ir dabar ant rankų užsideda paties gamintas odines apsaugas, tačiau labiau iš įpratimo nei iš būtinybės.

Karilionas - ne tas instrumentas, kuriuo skambindamas gali jausti tave stebinčio žiūrovo žvilgsnį ir emocijas. Tačiau tai, anot S. Žilevičiaus, ir nebūtina. "Kariliono muzikos geriausia klausytis bevaikštant po miestą. Tarp namų garsas lūžta, tampa kitoks, įvairesnis. Šio žaismo nepastebėsi, tarkim, sėdėdamas Laikrodžių muziejaus kiemelyje", - svarstė pokalbininkas.

Kompozitoriai kuria nemažai muzikos specialiai karilionui, tačiau, anot S. Žilevičiaus, publikai daug smagiau, kai jie atpažįsta skambantį motyvą. Todėl klaipėdiečiai karilionininkai mielai adaptuoja savo instrumentui populiaresnes pjeses bei dainas.

Informacija

* Skambinti karilionu S. Žilevičius mokėsi Vokietijos G. F. Telemano muzikos mokykloje, kuri jam suteikė karilionininko solisto kvalifikaciją. Klaipėdos karilionu, kuris įrengtas centrinio pašto bokšte, jis pradėjo groti 1987-aisiais.

* Rytoj, šeštadienį, 17 val. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje rengiamas karilionininko Stanislovo Žilevičiaus jubiliejinis kūrybinės veiklos koncertas. Solenizantas atliks savo "Baladę", V. Lopo "Šauklį", F. Liszto "Vengriškąją rapsodiją", M. Van Den Gheyno "Preliudą", J. Kerno "Dūmus", C. Velazquezo "Būk šalia" ir J. Mandelo "Tavo šypsenos šviesa". 18 val. šventinį renginį pratęs koncertas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje.