Muziejaus labirintuose atgyja protėvių istorija

Anot istoriko, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus, prof. Jono Genio, pirmiausia šalies istoriniai reliktai kaupėsi ir sugulė dvarų kolekcijose, ir tai daugiausia buvo numizmatika bei paveikslai. Išskirtinė kolekcija būtų XVI a. Valdovų rūmuose Žygimanto Augusto, turėjusio silpnybę knygoms, įrišta visa didelė biblioteka. Tačiau kolekcijos, skirtingai nei muziejai, buvo neprieinamos plebėjams.

KONVEJERIS. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje šiuo metu eksponuojamuose šio krašto atvirukuose atrasi daug čiabuvių kasdienio gyvenimo fragmentų.

Muziejai kaip institucijos Lietuvoje pradėti steigti prieš 200 metų. Vienu pirmųjų, neturinčių analogų pasaulyje, laikomas Dionizo Poškos Bijotuose įkurtas kraštotyros muziejus, veikęs nuo 1812 m. Šiandien jame mažai kas pasikeitę, žinoma, gavus Europos Sąjungos paramą, jis renovuotas.

Vienas ryškiausių, pirmasis, yra 1855 m. kultūros istoriko, grafo Eustachijaus Tiškevičiaus Vilniuje įkurtas Senienų muziejus (dabar - Lietuvos nacionalinis muziejus), kuriame sukauptas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinis paveldas.

Klaipėdos krašte 1922 m. įkurtas "Aukuro", 1924 m. - Klaipėdos krašto ir miesto muziejai atsirado krikščioniškos evangelikų draugijos "Sandora" dėka, kuriai vadovavo politinis, visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos mokslų daktaras Vilius Gaigalaitis.

Kada pradėjo tiksėti

Klaipėdos laikrodžių muziejus paroda "Laiko spiralė" mini savo veiklos trisdešimtmetį ir Laikrodžių muziejaus skyriaus įkūrimo trisdešimtpenkmetį. 1978 m. pirmąją parodą sudarė miesto kolekcininkų Vytauto Jakelaičio, Dionyzo Varkalio, Stasio Gadeikio, Liudo Mažūno eksponatai. Šventai laikydamiesi tradicijos, muziejaus gimimo dieną šie prakilnūs piliečiai kasmet dovanoja keletą naujų egzempliorių arba bent juos atveža į parodą.

PILIES MUZIEJUS. Senųjų krašto amatų paslaptis poternose atveria namų apyvokos daiktai.

"Šį kartą miestiečiams parodysiu gal nelabai išvaizdų XX a. pr. židinio laikrodį, tačiau jis kas 15 minučių skambina nežemiškai gražią melodiją. Dovanoju laikrodį iš tarybinio tanko. Vieną kišeninį rusišką, anglišką, ir kitą kišeninį - vokiečių. Manoma, kad jų daug plukdė iš Vokietijos, kad apdovanotų karininkus, tačiau torpedai pataikius į laivą, jis nuskendo, ir tik po daugiau kaip pusės amžiaus laikrodį ištraukė povandeniniai archeologai. Sūriame jūros vandenyje išbuvęs šis šveicarų gamybos laikrodis išsaugojo dantiračius ir korpusą", - sakė muziejininkas Dionyzas Varkalis.

1979 m. Lietuvos dailės muziejaus, kurio padalinys yra mūsų Laikrodžių muziejus, vadovų Prano Gudyno ir Romualdo Budrio rūpesčiu šioje institucijoje buvo įsteigtas Laikrodžių skyrius, kuriam vadovavo dizaineris Romualdas Martinkus. Pirmojoje parodoje buvo XIX a. pab.- XX a. pr. laikrodžiai.

PAPUOŠALAI. Klaipėdos kalvystės muziejuje savi ir atvykėliai iš viso pasaulio pažindinasi su senovės baltų papuošalais ir mėgina iš žalvario pasigaminti jų patys.

1980 m. būsimo Laikrodžių muziejaus reikmėms buvo perduotas pastatas Maksimo Gorkio gatvėje Nr. 12. Klaipėdos restauravimo-paminklų konservavimo instituto architektas Vaidotas Guogis parengė Laikrodžių muziejaus projektą, ir jis buvo atidarytas 1984 m. liepos 27 d. Muziejaus kiemelyje įkurtas parkas su veikiančių Saulės laikrodžių ekspozicija. Po šiai dienai jame skamba Pilies džiazo festivalio koncertai, rodomi spektakliai. Vienas iš įpūdingiausių tarptautinių renginių - Varpų muzikos festivaliai.

Veiklos spyruoklė - atrakcijos

"Per 30 veiklos metų pagrindiniame Laikrodžių muziejaus fonde suformuota 1779, o pagalbiniame - 12581 vieneto unikali, bene vienintelė Baltijos regione laikrodžių, jų detalių, įrankių kolekcija. Sukaupta per 147 specializuotų knygų, straipsnių, katalogų. Surengta 30 miesto, respublikinių ir tarptautinių parodų. Eksponatus parodoms gauname iš Lietuvos dailės muziejaus fondų, M. K. Čiurlionio muziejaus. Didžiuojamės būdami vieninteliai Rytų Europoje tokie žinomi. Visa laikrodininkystės istorija yra Šveicarijoje", - sakė vyriausioji muziejininkė Giedrė Kazonienė.

RELIKVIJOS. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fonduose - eksponatai iš tūkstantyje objektų archeologų surinktų radinių.

Tris dešimtmečius formavosi muziejaus tradicijos. Čia priimami regos ir klausos negalią turintys lankytojai, muziejininkai rengia kilnojamąsias parodas neįgaliesiems, Klaipėdos regiono senelių ir vaikų globos namuose, kur susidomėjusieji gali mechanizmus liesti rankomis, susipažinti su tiksliausių, atominių, laikrodžių, veikimu. Muziejininkams irgi nauda sužinoti iš senolių, kaip jie skaičiavo laiką žingsniais, matavo šešėlį, klausėsi gaidžių.

"Vienetai lankytojų, daugiausiai matematikų, fizikų, tiksliųjų mokslų atstovų išsamiai studijuoja laikmačių aprašus, skambina, prašo papildomos informacijos, rašo laiškus, į kuriuos atsakome. Moksleiviai, ypač 7-8 klasių, yra nusiteikę prieš muziejų lankymą, nes mano viską žinantys. Ir smagu matyti, kaip didžiausių skeptikų nuomonė pasikeičia, kai patiems leidžiame "užvesti" vandens ar ugnies laikrodžius, ir pasirodo, kad iki šiol jie žinojo tik saulės laikrodžius", - juokėsi G. Kazonienė, priminusi, jog pagal specialų kodą išmaniuosiuose telefonuose pamatyti 30 vertingiausių muziejaus eksponatų arba užsisakyti nemokamas video gidų paslaugas. Pasakojo, kad lankytojai edukacinėse pamokose gali pabūti dizaineriais ir savo rankomis pasidaryti laikrodžius. Sakė, nebaigs šios akcijos, iki kiekvienas klaipėdietis įgis savo rankomis gamintą laikrodį.

Vasaros sezono metu muziejų užplūsta Lietuvos ir užsienio turistai, kartais vienu metu atvažiuoja du autobusai, kuriuose po pusšimtį keleivių. Tuomet viena grupė pažindinasi su mechaniniais laikrodžiais I muziejaus aukšte, kita grožisi meniniais baroko, rokoko, renesanso epochų kūriniais. Atvyksta ispanai, amerikiečiai, rusai, memelenderiai pažiūrėti ugnies ir vandens laikrodžių, laikytų ne tik rūmuose, bet ir namuose, ir susipažinti su seniausiais 3 tūkst. m. prieš Kristų Egipte, Mesopotamijoje sukurtaisiais. Dabar yra vienas laikrodis su gegute, netrukus bus įsigyti dar du.

Muziejus renginiais pažymi 4 astronomines kalendorines datas - pavasario ir rudens lygiadienius, Rasos šventę. Šis kultūros židinys laukia rekonstrukcijos. Šiuo metu vyriausiasis darbininkas Antanas Žukauskas taiso laikrodžių mechanizmus, atnaujina puošmenas.

Kuo įdomūs kitiems

"Ką tik gavome ir pristatome kolekciją senųjų Klaipėdos krašto atvirukų, kurie Europos aukcionuose yra brangūs, kainuoja po 30 eurų. Bendraujame su kolekcininkais, ir labai "faina", jeigu jie yra sukaupę eksponatų kokia nors tema. Palangiškis kolekcininkas sovietmečiu yra surinkęs visus prisegamus ženkliukus, susijusius su Klaipėdos regionu, ir išleistus Sąjūdžio laikais, šimtai jų - mums dovanotų. Archeologų ieškojimams išsiplėtus visame regione, mes turime naujos archeologinės medžiagos iš beveik tūkstančio objektų; eina tarsi konvejeriu", - sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas Jonas Genys, "Muziejų nakčiai" parengęs iškastos keramikos ekspoziciją, kurioje yra ir mažytis, bet unikalus Klaipėdos masonų ženklas.

PALIKIMAS. Memelburgo pilies įkūrėjas Livonijos ordino riteriai paliko savo būties prabangos ženklų.

Istorikas sakė, kad MLIM tikslas yra komunikuoti, nešti žinią, formuoti po karo suvažiavusių iš Didžiosios Lietuvos žmonių savimonę, pagarbą šio krašto istorijai bei kultūrai, nes labai nedaug likę senbuvių. Muziejus, šiais metais švęsiantis savo gyvavimo 90- metį, yra vienas iš nedaugelio, kuriame galime matyti platesnę panoramą - Rytprūsių problematiką, iki šiol neaiškūs istoriniai reiškiniai domina Baltijos šalių atstovus, atvykėliuss iš Skandinavijos šalių. Buvo tradicija, kuri dabar kiek priblėsusi, muziejuje sutikti pasaulio šalių ambasadorius, kurie atvykdavo į Klaipėdą su oficialiu vizitu, bet į kultūrinę programą įeidavo ir muziejus, tam, kad gautų atsakymą, kaip Klaipėdos kraštas atrodo platesniame politiniame kontekste. Per metus muziejaus lankytojų srautas siekia 30 tūkst., ir tas skaičius auga. Muziejaus dokumentiniais šaltiniais, susijusiais ir su ekonomikos istorija, naudojasi istorijos tyrinėtojai, archeologai.

"Nepasakyčiau, kiek esame svarbūs kitiems, bet mūsų išėjimas su projektais, lydimais parodų į Prancūziją, Kaliningrado sritį, Jungtines Amerikos Valstijas yra gera žinia apie mūsų kraštą, kas mes buvome ir esame. Projektas apie pirmuosius lietuvius, išvykusius į Teksasą, išplito JAV ambasadose, ta medžiaga ir išleista knyga padovanota saugojimui Teksaso kultūros centrui. Paryžiuje pristatėme aukšto lygio parodą apie prancūzus Lietuvoje, kuri parodė, kad čia buvo ne tik Napoleono žygis, bet ir prancūzmetis suvaidino savo vaidmenį", - sakė J. Genys.

Leidiniai, įvykiai, Klaipėdos pilis

Reikšmingiausi MLIM mokslininkų parengti leidiniai - "Kova dėl Klaipėdos: įvykiai ir žmonės", "Klaipėdos tapatumo ženklai: antspaudas, herbas, vėliava", leidinys su naujausiais duomenimis "Prancūzai Klaipėdoje", išeivijos istoriografams reikšmingas "Lietuviai Teksase".

"Man didžiausias šių metų įvykis - brangiai atsiėjęs saugyklų įrengimas naujame pastate, tai garantas, jog ateityje eksponatai, kurių niekur kitur nerasi, bus saugomi tinkamai, ne palėpėje", - sakė J. Genys.

Iš vykusių konferencijų istorikas išskirtų etnografų organizuotą "Vakarų Lietuvos kostiumai", apie tai rengiama knyga. Šiais metais uždegta žalia šviesa pernai parengtam projektui, skirtam Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui, susidedančiam ir aibės dalių: Rytprūsių istorijos analizės, parodų.

Lankytojų traukos centru yra tapę 2002 m. restauruotos išlikusios Klaipėdos arba Memelburgo pilies bastionai ir teritorija, kurioje vyksta renginiai, minint svarbiausias istorines datas, lietuvių mūšių su kryžiuočiais ir kalavijuočiais rekonstrukcijos. Saugomas 1252 metų liepos 2 d. dokumentas, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutaria dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės.

Klaipėdos pilies pulsą, istoriją nuo jos įkūrimo laikų iki šių dienų, paveldosaugininkų, miesto politikų, archeologų bei architektų ateities vizijas galima pajusti virtualioje erdvėje. Čia - kartografiniai duomenys, kuriuos su vaizdine medžiaga, remdamasis istorikų mokslininkų darbais, internete sudėliojo vienos bendrovės vadovas Martynas Daunys.

"Pilies muziejuje ekspozicijos įrengtos Frydricho ir Karlo poternose, bet numatyti darbai šiems ir artimiausiems metams. Turiu galvoje jau aptvarkytą piliavietės teritoriją, tvarkomą rytinę kurtiną, kurioje bus naujos erdvės ekspozicijoms, konferencijų salei, kavinei, vaikų užsiėmimų kambariui, renginiams. Pilies reikalai juda į priekį labai sparčiai. Dar nenorėčiau kalbėti, bet vystome vieną labai įdomią koncepciją: jeigu gausime rėmimą, turėtų atsirasti dar vienas patrauklus objektas, kuriame atsiskleis geriausiai ištirto XVII a. Klaipėdos kvartalo gyventojų, amatai, sklypai, viręs socialinis-kultūrinis, kasdienis gyvenimas", - sakė J. Genys.

Pasaulis dabinasi senovės baltų papuošalais

Kalvystės muziejuje, kurio šiais ar ateinančiais metais laukia rekonstrukcija, gyvenimas verda it viduramžių kalvėje. Muziejininkas-restauratorius D. Varkalis, atkuriantis Mažosios Lietuvos senovinius kryžius, tvoreles, vartus, namų apyvokos daiktus bei įrankius, šiuo metu restauruoja vienintelio Klaipėdos miesto kapinėse išlikusio vaikiško kapelio kryžių su metaline apdaila. Rekonstruos Gerlacho kapo tvoreles ir vartelius su datomis, įrašais bei monogramomis, ir tai bus vienas gražiausių muziejaus eksponatų.

Muziejuje rekonstruojami smeigtukai, galvos puošmenos, pagaminti prieš Kristaus gimimą, žiedai - II a. po Kristaus gimimo, XIV a. apyrankės, remiantis archeologinių iškasenų iš Palangos, Pryšmantų, Bandužių piliakalnių pavyzdžiais, graviūromis. Kuršių ir prūsų lietuvių papuošalai, figūrėlės skiriasi tik ornamentais. Šios žalvarinės, sidabrinės, alavinės grožybės keliauja į muziejus, kai juose demonstruojami senoviniai drabužiai, papuošalai sukabinami ant jų.

Senoviniai papuošalai rekonstruojami pagal technologijas, kurios naudotos senais laikais, kai dujų nebuvo, ir meistrai medžio anglis per vamzdelį pūsdavo burna, sukeldami aukštą temperatūrą, kaldavo rankomis, lituodavo žiedus. Dabar kai kurie papuošalai daromi staklėmis.

"Tikriausiai mes vieninteliai pasaulyje pažindiname žmones su savo kultūriniu palikimu populiarindami baltų papuošalus, gerbdami savo prosenelius, kurie jų nešiojo po kelis kilogramus. Klaipėdos krašto vaikai pamokėlėse dirbina žalvario papuošalus, ir jie yra kūrėjai, muziejininkai - tik konsultantai. Būriai svečių ir atskiros šeimos, atvykę iš Turkijos, Švedijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos, Lotynų Amerikos, net afroamerikiečiai, taip pat užsidegę gaminasi baltų papuošalus, juos vertina ir susidomi mūsų istorija", - sakė D. Varkalis.