Mūza Rubackytė: "Be publikos stebuklas įvykti negali"

Kodėl koncertams Klaipėdoje pasirinkote Šuberto "Mirtį ir mergelę" bei Šopeną? Gal klystu, bet man atrodo, kad šių kompozitorių kūriniai suteikia galimybę apmąstyti amžinybės slėpinius, susivienyti su Kūrėju, patikėti jo išmintimi, meile, artumu ir tuo, kaip sakė Tomas Dilanas, kad "nebus mirties karalijos"? Ką Jums asmeniškai reiškia šie kūriniai?

Jūsų klausime jau iš dalies slypi atsakymas: menas visuomet liečia svarbius žmogaus egzistencijos įvykius - Meilę ir Mirtį. Koncerto programa buvo suderinta kartu su Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovu Mindaugu Bačkumi, ir mano pasiūlytam Šopeno koncertui tiko Šuberto gilumos.

Šeštadienį mano kartu su Klaipėdos orkestru atliekamas Šopeno koncertas N°1 man yra nepaprastai artimas kūrinys, kurį skirtingu gyvenimo laikotarpiu grojau skirtingai. Šiandien ta jauno įsimylėjusio žmogaus poema mano širdžiai yra dar kitaip artima.

Kai ruošiatės gastrolėms, ar galvojate apie šalį, kurioje koncertuosite, ar kur nors vykstant jaudulys būna stipresnis ir kodėl? Pianistas Viktoras Paukštelis yra minėjęs, jog menų Mekoje Paryžiuje turtingų žmonių prestižo reikalas, privilegija ir prievolė yra lankyti grandų koncertus. Ar Jums svarbu, kas Jūsų klausosi, ir kada užsimezga giluminis ryšys su publika? Kiek svarbu pripažinimas, šlovė, ar prie to priprantama?

Po koncerto Klaipėdoje vykstu į dideles gastroles Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Tų šalių publiką pažįstu jau daugelį metų, ji mane taip pat žino ir myli. Artistas dirba neskaičiuodamas darbo valandų, taip kaip mes neskaičiuojame gyvenimo akimirkų. Tai daro tam, kad išėjus į sceną atsirastų galimybė kartu su publika pakilti į magiškas meno viršūnes ir kartu išgyventi nepamirštamas akimirkas. Tuo publika yra svarbi, be jos stebuklas įvykti negali, o geras artistinis jaudulys tam padeda.

Pasiekėte menininkės brandą. Ar dar yra neperžengtų ribų, neatskleistų?

Laimei, likdamas pats savimi, žmogus keičiasi kasdien. Be to judėjimo, evoliucijos, nuolatinio ieškojimo ar mokymosi nėra tikro gyvenimo. Ogi branda suteikia galimybę nevaržomai išsakyti esmines mintis.

Menininkai sako, kad kūryba kyla iš būtinybės ir vidinių konfliktų - kaip tai paaiškinti? Gal tai misija - atskleisti savo įgimtą gebėjimą jausti meną ir leisti kitiems pajusti tokį didingą jausmą, kurio joks kitas reiškinys nesukeltų?

Menas, kaip religija ar medicina, reikalauja tarnystės. Tai vidinis poreikis, nuo kurio niekur negalime pabėgti. Tai toks amžinas alkis, verčiantis žengti gilyn grožio pašauktam. Jei galimybės leidžia tai perteikti kitiems - tai yra didžiulė palaima. Juk svarbiausias turtas yra ne tai, ką turi, o tai, ką duodi.

Gerame kūrinyje kiekvienas žmogus ieško ir randa dalelę savęs. Ar galima sakyti, kad tokie kūriniai savaip formuoja Jūsų sielos kraštovaizdį, vidinę būseną, savaip atspindi autobiografiją, išgyvenimus?

Ferencas Listas, perskaitęs Senancour romaną "Obermanas" parašė to paties pavadinimo kūrini, kuris jam padėjo ne tik intelektualiai suprasti,bet taip pat ir dvasiškai pajusti filosofines šios aukštos literatūros gelmes. Juk muzika yra tas menas, kuris jus paliečia visų pirma giliai emociškai ir nereikalauja jokio kito pasiruošimo, nei kokios kalbos mokėjimo, tik atviro noro PRIIMTI. Aš visuomet renkuosi kūrinius juos įsimylėdama. Taigi neišvengiamai tie muzikos šedevrai tampa mano gyvenimo dalimi ir taip pat - asmenybę formuojančiais faktoriais.

Ką pavadintumėte genialiu pianistu?

Tą, kuris šiandieną čia ir dabar "perskaito" seniai žinomus kūrinius neiškreipdamas autoriaus minties.

Mačiau, kaip skambina talentingas pianistas - žliaugte žliaugia prakaitas kaip kokiam medkirčiui. Grojimas - sunkus fizinis darbas. Ar grojimą, kaip literatūrą, galima skirstyti į vyrišką ir moterišką? Antai ir moterys kompozitorės, nors žinomos nuo Hilgegardos von Bingen, Claros Schuman laikų, vis dar yra fenomenas. Ar grojate lietuvių moterų kompozitorių kūrinius?

Šių metų 3-iasis Vilniaus fortepijoninės muzikos festivalis (prof. Mūza Rubackytė yra šio festivalio sumanytoja ir meno vadovė. - Red.past.), kuris vyks lapkričio 16-30 dienomis, mano yra skirtas moterims. Jos yra įvairaus amžiaus, skirtingų kultūrų ir kūno sudėjimo, tačiau visas jas jungiantis bruožas - talentas. Ši idėja kilo ne dėl to, kad norėjau atskirti moteris nuo vyrų, ar duoti kokį feministinį atspalvį, - tai dėl to, kad mes gyvename vyrų pasaulyje ir mums kartais nelieka vietos nei dėmesio. Paprašiau kai kurių dalyvių atlikti taip pat ir moterų kompozitorių kūrinius.

Tikriausiai Jūsų vyro Alaino Golay buvimas šalia yra ne tik romantika, bet ir stiprybės šarvai; gal be jo palaikymo būtų neįmanoma taip gerai groti?

As esu įsimylėjusi moteris. Įsimylėjusi nepaprastą žmogų, kurio kaip ledkalnio matome tik mažąją dalį. Su juo esu tokia, kokia esu iš tikrųjų. Norėčiau pasidalinti mūsų su Alainu mėgstama Pietų Amerikos senaja toltekų išmintimi, keturiais įsakymais. Pirma: žodis turi būti nepriekaištingas. Antra: kad ir kas įvyktų, neprisiimk to sau. Trečia: nekomentuok. Ketvirta: daryk, ką gali.

Kokias aukas teko sudėti ant kūrybos aukuro - žmogiškus troškimus, pomėgius, ryšius su draugais?

Menas yra tarnystė. Tarnystė yra pasišventimas. Laikas. Šiandien galiu daugiau skirti laiko gyvenimui ir jo svarbiausioms vertybėms -Meilei ir Draugystei.

Filosofai sako, jog laimė nėra euforiška būsena. Kokios, Jūsų supratimu, yra sudėtinės laimės dalys?

Laimė yra nuolatinė būsena, taigi negali būti euforinė. Mylėti ir būti mylimam, suprasti ir būti suprastam…