Monika Mikalauskaitė: "Coliukė" - labai reikalinga istorija šiuolaikiniam vaikui"

"Coliukę" režisuoja Donatas Savickis, kuris praeitą sezoną Klaipėdos lėlių teatre sukūrė lėlių spektaklių kūdikiams trilogiją "Sapnų pasakėlės".

Kūrybinės spektaklio formos paieškos menininkams padiktavo klasikinę lėlių-marionečių spektaklio formą. "Coliukės trapumui išreikšti norėjosi tūrio. Taip atsirado iš modelino nulipdytos lėlės, kurias aktoriai valdo vielutėmis", - sakė D. Savickis.

Lėlių spektaklyje - labai daug ir daugumą jų įgarsina bei atgaivina aktorius Vytautas Kairys. "Aš kuriu pasaulį aplink Coliukę", - sako aktorius ir priduria, jog klasikinis pasakos siužetas ir personažų gausa pareikalavo aukšto lėlininko profesionalumo bei susikaupimo.

Pagrindinį Coliukės vaidmenį pasakoje režisierius patikėjo Klaipėdos menų akademijos režisūros specialybės su lėlių teatro specializacija ketvirtojo kurso studentei M. Mikalauskaitei.

Kuo ypatinga Coliukė? - teiraujamės aktorės.

Coliukė man - pirmas reikšmingas, pagrindinis vaidmuo, pirmas rimtas personažas lėlių teatro spektaklyje, kurį tenka kurti. Atgaivinti tą mažytį žmogelį scenoje, sujungiant lėlės valdymo techniką, balsą, lėlės charakterį, - iššūkis ir labai svarbi patirtis.

Kaip jaučiatės prieš premjerą?

Gerai. Manau, kad man pavyko atrasti Coliukės personažą ir dabar sulig kiekvienu spektakliu jį gilinsiu ir tobulinsiu. Pats spektaklis yra labai šiltas, gyvas, jautrus. Labai gera jame vaidinti. Man jis labai patinka, manau, kad labai patiks ir žiūrovams.

Pagrindinį vaidmenį spektaklyje gavote paskutiniaisiais studijų metais, tačiau tai - nėra Jūsų baigiamasis darbas?

Ne, diplominis mano studijų darbas bus atskiras, mano sukurtas spektaklis. Ketinu statyti klasiką - Viljamo Šekspyro "Romeo ir Džiuljetą". Tai bus integralus lėlių teatro ir dailės spektaklis, skirtas jaunimui ir suaugusiesiems. V. Šekspyro dramos siužetą sugalvojau perteikti teatre atgaivindama klasikinius dailės kūrinius.

Labai įdomi idėja. Smalsu, kokias svajones, sumanymus puoselėjate baigusi studijas?

Drauge su bendramoksliais jau besimokydami antrajame kurse įkūrėme lėlių teatro trupę "459". Trupėje esame 5 merginos ir 1 vaikinas. Trupės pavadinimas - tai mūsų auditorijos akademijoje numeris. Su šia trupe pagal dėstytojų užduotis sukūrėme jau ne vieną darbą: buvo lėlių ir objektų spektaklis, šešėlių, rankų spektakliai, paskutinis mūsų trupės darbas - teatrinė instaliacija "Love don't stop", kurios metu kuriamas individualus spektaklis vienam žiūrovui.

Spektaklio veiksmą žiūrovas stebi dėžėje, garsą girdi per ausines. Iš viso yra šešios dėžės ir kiekvienoje iš jų - laukia vis kitas siurprizas. Šią instaliaciją rodėme Klaipėdos lėlių teatre pavasarį, Tarptautinės lėlininkų dienos proga, dalyvavome "Kultūros naktyje", pristatėme projektą Drevernoje. Man asmeniškai jis įdomus tuo, jog praplečia tradicinio lėlių teatro suvokimo ribas.

Manau, kad ir pabaigus studijas mūsų lėlininkų trupė toliau kurs bei intriguos. Aš pati svajoju ir siekiu tapti lėlių teatro profesionale, noriu išmokti kuo daugiau lėlių valdymo technikų.