Menininkų tiltai į nepažintas žemes: mitai ir realybė

"Ruletė įsisuko, ir nežinia, kur kokia kulka bus", - sakė menotyrininkas, projekto iniciatorius Ignas Kazakevičius. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras dvejus metus dalyvaus Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos kaimynystės programos projekte "Pažink svetimšalį", kurio metu Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojai dalyvaus kultūros ir meno programose. Pirmosios kregždės - dvi parodos: "Made in Kaliningrad" ir "Postidėja II. Atstatomieji darbai" KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda).

Iki šiol kaimyninius Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos regionus aprėpiančio nuolatinio bendradarbiavimo tarp šiuolaikinio meno kūrėjų nebuvo. Dabar projekto, kurį organizuoja Nacionalinio šiuolaikinio meno centro skyrius Baltijos šalyse, renginiuose dalyvaus įvairaus amžiaus bei poreikių žmonės, kurie domisi kultūros paveldu, dizainu, menu ir turizmu.

Projekto, kurį remia Europos Sąjunga, bendroji vertė - beveik 900 tūkst. eurų, proceso metu ketinama suburti per 80 profesionalų iš trijų šalių ir organizuoti 25 trišalius bei 55 dvišalius renginius šiuolaikiniams menams propaguoti. Plačiajai visuomenei bus parodyta per 140 kūrinių, o 54 darbus menininkai sukurs meno rezidentūrose. Bus sukurta internetinė duomenų bazė, talpinsianti 150 įrašų 4 kalbomis.

ASOCIACIJOS. Menininkų fotografijos, videomenas, performansai tarsi klausia, kokias asociacijas žiūrovui kelia ši keista teritorija, neturinti bendros sienos su didžiąja Rusija.

Spalio mėnesį lietuvių menininkai surengs parodą Kaliningrade, o gruodį KKKC viešės lenkų kūrėjai. Vyks meno akcijos gatvėse, seminarai, įtrauksiantys fotografus, žurnalistus, muzikantus, kuratorius, meno bei kultūros vadybininkus.

Kaliningrado panorama

"Seniai matėme tokį interaktyvų, pilietinį, estetinį reginį, kuris įsismelkia į smegenis ir sąmonę, praturtina jausmų imperiją", - kalbėjo pirmieji parodų žiūrovai.

KKKC Parodų rūmuose kuratorius Eugenijus Umanskis pristatė parodą "Made in Kaliningrad".

Grupės "Nežnyje baby" ("Švelnios bobos") menininkės Aleksandra Aramatova ir Jevgenija Lapteva rodo videomedžiagą "Ledas": apimta nevilties, baltais drabužiais dėvinti mergina bando pramušti ledą tuo, kas papuola po ranka: kojomis, ir net nuo bergždžių pastangų savo pačios apsinuoginusiu kūnu. Rusų kalboje yra posakis "daužosi kaip žuvis į ledą", ir tai žiūrovui kelia įvairias asociacijas: apie išniekintą, pažemintą moteriškumą, apie šventą atstumtos meilės pamišimą...

DESANTAS. Parodoje - didžiausias ir įvairiausias kada nors Klaipėdoje nutūpęs kaliningradiečių meno desantas.

Aleksandro Liubino instaliacija "Made in France" atspindi realų įvykį. 2006 m. Kaliningrado centre, statybos aikštelėje, archeologai rado Napoleono armijos kareivių masinę kapavietę. Šie kareiviai nežuvo didvyriška mirtimi mūšio lauke, o mirė nuo šalčio ar šiltinės. Vietos muziejus nesutiko priimti šių radinių, jie neperduoti Prancūzijai, ir palaikai, sukrauti į dėžutes, tebeguli Trečiajame forte. Skeletų fotografijas autorius sudeda į senus lagaminus su etikete "Made in France", taip interpretuodamas nepagarbų ekspertų požiūrį į palaikus.

Dmitrijus Bulatovas ir Aleksejus Čebykinas sukūrė bioaktyvią instaliaciją "Tai, kas gyvena manyje": po gaubtu šliaužiojančios gigantiškos afrikinės sraigės turėtų perteikti metaforą apie kiaukutą-namą. Instaliacijoje prie kiaukutų pritvirtintos elektroninės "auros" sukuria susvetimėjimo efektą.

Jurijaus Vasiljevo videomedžiaga "Tėvas mūsų" prikausto įspūdingu reginiu: stambiu planu rodomas besimeldžiantis kurčnebylys vyras, kurio dvasia kovoja su kūniškuoju pradu. Maldininkas kelia aliuzijų su apsėstu šventiku. Tai kelia sumišimą ir klausimus apie žemų instinktų ir pagundų kamuojamą asmenybę, kuri šventvagiškai mini Dievo vardą.

SRAIGĖS. Dmitrijus Bulatovas ir Aleksejus Čebykinas sukūrė bioaktyvią instaliaciją "Tai, kas gyvena manyje": po gaubtu šliaužiojačios gigantiškos afrikinės sraigės turėtų perteikti metaforą apie kiaukutą-namą.

Tai didžiausias ir įvairiausias kada nors Klaipėdoje nutūpęs kaliningradiečių meno desantas. Projektas pristato plačią šiuolaikinio Kaliningrado meno retrospektyvą, visomis prasmėmis kaliningradietišką "meno produktą". Geografinis Rusijos ir Lietuvos artumas, sudėtinga istorinė patirtis iki šiol buvo suvokiami labiau kaip ekonominis bendradarbiavimas.

Menininkų fotografijos, videomenas, performansai tarsi klausia, kokias asociacijas žiūrovui kelia ši keista teritorija, neturinti bendros sienos su didžiąja Rusija. Aiškinamasi, kuo skiriasi sąvokos "sovietinis", "rusiškas", "nacionalinis". Kaip visuomenės laisvė gali lemti šalies vystymąsi? Kaip amžiaus, lyties ar etninė regiono statistika gali atsispindėti asmeniniame gyvenime, ir kiekvieno iš mūsų valingai arba ne kuriamose "socialinėse schemose".

Pastebėta, jog Kaliningrade nėra meno akademijos, tačiau išaugo visa plejada žinomų menininkų. Per parodos atidarymą kalbėta, jog gimsta visiškai naujas Kūrėjas.

Prieš meną - verslo dekoraciją

Lietuvių tam pačiam projektui skirta paroda "Postidėja II. Atstatomieji darbai" skelbia, kad bus atstatoma minčių ir galios pusiausvyra.

"LEDAS". Grupės "Nežnyje baby" ("Švelnios bobos") menininkės Aleksandra Aramatova ir Jevgenija Lapteva parodoje pristato videomedžiagą "Ledas". 

Kodėl "Postidėja"? Pasak kultūros istoriko Nealo Gablerio, didžios, provokuojančios mąstyti idėjos, kurių negalima tuoj pat paversti pinigais, turi tokią mažą vertę, kad vis mažiau žmonių jas sugalvoja, ir vis mažiau institucijų jas įgyvendina. Šiandien idėjų kovas nustelbia "protų mūšiai" ir skandinanti informacijos lavina, o menas tampa verslo dekoracija. "Postidėja" reikalauja keisti žvilgsnio kryptį atsigręžiant į tai, kas liko "didžiosios istorijos" paraštėse.

"Postidėja II. Atstatomieji darbai" kviečia tyrinėti ištrintą atmintį ir užmirštas istorijas, atgaivinti nutylėtas patirtis bei apleistas erdves, išryškinti nematomus kasdienius darbus.