Menininkas tapytojo G. Klimto „Bučiniu“ padabino Sirijos kare suniokotą pastato sieną

Menininkas šį paveikslą – idealistinę meilės viziją – kompiuterine piešimo programa perkėlė ant bombų suvarpyto apgriuvusio pastato Sirijoje sienos, taip norėdamas sukurti meilės ir savo šalies patiriamų kančių kontrastą.

Meilės įvaizdžiai – itin dažnai politinio meno kūrėjų naudojami, didžiule galia pasižymintys įrankiai. Skandalingas grafitis ant Berlyno sienos, vaizduojantis brolišką komunistų lyderių L. Brežnevo (SSRS) ir Ericho Honeckero (VDR – Vokietijos demokratinės Respublikos) bučinį, tapo visame pasaulyje atpažįstama disidentinio meno ikona. Garsus šių dienų grafičių, dažnai turinčių politinę potekstę, autorius britas Banksy taip pat prisijaukino bučinio tematiką savo kuriniuose: pavyzdžiui, besibučiuojančių policininkų – „Kissing Coppers“.

Kovodamas prieš savo šalyje vykstančias karo baisybes ir pasaulio reakcijos į jas pasyvumą, Sirijos menininkas Tammamas Azzamas neseniai nusprendė pasitelkti vieną garsiausių bučinių motyvų meno istorijoje – G. Klimto šedevrą.

T. Azzamas „Photoshop“ programa perkėlė Gustavo Klimto paveikslą ant Sirijoje riogsančios apgriuvusios, per karą subombarduotos pastato sienos, užfiksuotos nuotraukoje. Paveiksliukas kaipmat išplito internetinėje erdvėje.