Žinomi uostamiesčio menininkai apie parodą sakė, jog čia sutilpo Botanikos sodo peizažai ir filosofinės įžvalgos, tai darbai iš "rinkinio nuo grindų", ir iš muziejų fondų. Marinistas Edvardas Malinauskas sakė, jog J. Vosyliaus tapyba "liejasi per kraštus", nes net paveikslų rėmai ištapyti gėlytėmis, ir papasakojo, kad autorius, pamatęs žavų gamtos motyvą, kartais iš pradžių jį nusipiešia ant piršto nago.
Vedlys į šviesą
Paveikslas "Vargšai gintaro rinkėjai" skiriasi nuo kitų darbų savo stilistika ir buvo kuriamas itin ilgai. Šią temą autorius gvildena nuo mokyklos laikų, ir vadina ją sakralia, priartinančia prie amžinybės slenksčio.
KRIKŠTAI. Tai dar viena menininko mėgstama tema - atskleisti šviesiąją mirties drobulės pusę.
"Jūra išmeta brangakmenį, ir jo ieškojimas yra vienas iš žmonijos ieškojimų įprasminimų", - sakė autorius, supančioje aplinkoje, praeities reliktuose nuolat įžvelgiantis sakralių dalykų. Jis sakė, jog kūryboje atspindėti blogį galima nebent tada, kai norima, kad jis būtų atpažintas ir nepasikartotų.
"Kalbėti apie blogį yra truputį banalu. Menininkas turėtų būti kaip medis: sugeriantis vandenį ir deguonį. Man patinka rasti problemos išrišimą. Blogis yra "fotogeniškiausias", lengviausiai patraukiantis dėmesį, ir kartais tuo piktnaudžiaujama. Baugu, kai kūrinijoje lieka tik faktų konstatavimas, neatsiplėšiama nuo žemiausių pajautų. Menininko tikslas - nepasilikti blogio dimensijoje, bet bandyti žiūrovą vesti į šviesą", - sakė Juozas Vosylius.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą