Menininkai tiesia tiltus į nepažintas žemes

"Ruletė įsisuko, ir nežinia, kur kokia kulka bus", - sakė menotyrininkas, projekto iniciatorius Ignas Kazakevičius. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras su metus dalyvaus Lietuvos - Lenkijos - Rusijos kaimynystės programos projekte "Artimas nepažįtamasis", supažindinsiančiame su Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojais per šiuolaikinės kultūros ir meno mainus. Pirmosios kregždės - dvi parodos "Made in Kaliningrad" ir "Postidėja II. Atstatomieji darbai" KKKC parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda).

Iki šiol kaimyninius Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos regionus aprėpiančio nuolatinio bendradarbiavimo tarp šiuolaikinio meno kūrėjų nebuvo. Dabar projekto, kurį organizuoja Nacionalinis šiuolaikinio meno centro filialas Baltijos šalyse renginiuose dalyvaus įvairaus amžiaus bei poreikių žmonės, kurie domisi kultūros paveldu, dizainu, menu ir turizmu.

Projekte, kurį rėmė Europos Sąjunga bendroji vertė - 873,620.59 eurų, procese ketinama suburti per 80 profesionalų iš trijų šalių ir organizuoti 25 trišalius bei 55 dvišalius renginius šiuolaikiniams menams propaguoti. Plačiajai visuomenei bus parodyta per 140 kūrinių, o 54 darbus menininkai sukurs meno rezidentūrose. Bus sukurta internetinė duomenų bazė, talpinsianti 150 įrašų 4 kalbomis.

Spalio mėnesį lietuvių menininkai surengs parodą Kaliningrade, o gruodį KKKC viešės lenkų kūrėjai. Vyks meno akcijos gatvėse, seminarai, įtrauksiantys fotografus, žurnalistus, muzikantus, kuratorius, meno bei kultūros vadybininkus.

Kaliningrado panorama

"Seniai matėme tokį interaktyvų, pileitinį, estetinį reginį, kuris įsismelkia į smegenis ir sąmonę, praturytina jausmų imperiją", - kalbėjo pirmieji parodų žiūrovai.

KKKC parodinėse erdvėse kuratorius Eugenijus Umanskis pristatė parodą "Made in Kaliningrad". Tai didžiausias ir įvairiausias žanrais bei stiliais kada nors Klaipėdoje pasirodęs kaliningradiečių meno desantas. Šmaikščiai pavadintas meno projektas pristato plačią šiuolaikinio Kaliningrado meno retrospektyvą, visomis prasmėmis kaliningradietišką "meno produktą", skirtą eksportui į kaimynines šalis. Geografinis Rusijos ir Lietuvos artumas, sudėtinga istorinė patirtis šiandien suvokiami kaip ekonominis nei kultūrinis bendradarbiavimas šiuolaikinio meno srityje. Projektas padės žiūrovui pažinti kaimyninę šalį ir susipažinti su žmonėmis, savo kūryboje akcentuojančiais realias, esmines problemas, atskleidžiamas per kasdienes ir artimas buities detales.

Menininkų fotografijos, video meno ir pridėtinės realybės kūriniai, performansai tarsi klausia, kokias asociacijas žiūrovui kelia ši keista teritorija, neturinti bendros sienos su "didžiąja" Rusija. Aiškinamasi, kuo skiriasi sąvokos "sovietinis", "rusiškas", "nacionalinis". Kaip visuomenės laisvė gali lemti šalies vystymąsi? Kaip amžiaus, lyties ar etninė regiono statistika gali atsispindėti asmeniniame gyvenime, ir kiekvieno iš mūsų valingai arba ne kuriamose "socialinėse schemose".

Pastebėta, jog Kaliningrade nėra meno akademijos, tačiau išaugo visa plejada žinomų menininkų, net pasakyta, jog ne tik gimsta kūriniai, bet ir kuriamas naujas Kūrėjas.

Pieš meną - verslo dekoraciją

Paroda "Postidėja II. Atstatomieji darbai" skelbia, kad bus atstatoma minčių ir galios pusiausvyra. Pernai vykusi pirmoji paroda atkreipė dėmesį į neadekvačią moterų ir vyrų kūrybos reprezentaciją šiuolaikinio meno parodose bei muziejų kolekcijose. Tokią situaciją nutarta keisti ne žodžiais, o konkrečiais darbais. 2006 m. Modernaus muziejaus Stokholme direktorius Larsas Nittve atkreipė dėmesį į didelę lyčių disproporciją muziejaus kolekcijoje, ir pasiūlė ją papildyti moterų menininkių kūriniais, ir parengė projektą "Antrasis mūsų svajonių muziejus", kurio motto buvo: "Vietoje 100 proc. vyrų - 100 proc. moterų".

Kodėl "Postidėja"? Pasak kultūros istoriko Nealo Gablerio, didžios, provokuojančios mąstyti idėjos, kurių negalima tuoj pat paversti pinigais, turi tokią mažą vertę, kad vis mažiau žmonių jas sugalvoja, ir vis mažiau institucijų jas įgyvendina. Šiandien idėjų kovas nustelbia "protų mūšiai" ir skandinanti informacijos lavina, o menas tampa verslo dekoracija. "Postidėja" reikalauja keisti žvilgsnio kryptį atsigręžiant į tai, kas liko "didžiosios istorijos" paraštėse.

"Postidėja II. Atstatomieji darbai" kviečia tyrinėti ištrintą atmintį ir užmirštas istorijas, atgaivinti nutylėtas patirtis bei apleistas erdves, išryškinti nematomus kasdienius darbus. O idėjų ir galios pusiausvyros atkūrimas - ilgas, daug pastangų reikalaujantis procesas.