Meninės nuotraukos - įtaigiau už propagandą

Garsaus fotografo našlė Liudmila Golubeva su dukra Darja atvykusios į parodos atidarymą nustebo, kaip atgijo nuotraukos mokyklos stenduose, kokios jos tapo iškalbingos. Mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila patenkintas, kad tokiu lobiu ir tokia jūra kurį laiką galės grožėtis jo studentai.

Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius priminė, kad mokyklos ir administracijos organizuota paroda yra skirta Pasaulinei jūrų dienai, kuri pasaulyje bus minima visą kitą savaitę.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris, dirbęs žvejybos laivuose kartu su S. Golubevu, sunkiai tramdė graudulį. Jis susirinkusius paragino įsižiūrėti į menininko nuotraukose užfiksuotus jūrininkus. Pasak kapitono, tai gamybininkai, verslininkai jūrininkus laiko ir įžūliais, girtuokliais ir tinginiais, o Savelijus sugebėdavo matyti žmoguje grožį. Jo jūrininkai - inteligentiški, fiziškai tvirti žmonės. Ir pats fotografas buvęs doras žmogus, jo dėka laive visada vyravęs geras mikroklimatas.

S. Šileris prisiminė, kaip po paskutinio reiso buvo nurašomas į metalo laužą laivas "Antanas Sniečkus". Kapitonas tada gailėjo ne laivo, bet S. Golubevo nuotraukų albumų, kurių nebuvo galima parvežti ir išsaugoti, jie pražuvo kartu su laivu.

"Mes, jūrininkai, per mažai kreipiame dėmesio į istorinius dalykus. O juk turime galvoti apie ateities kartas. Jūros propaganda, daroma tokio žmogaus kaip Savelijus rankomis, duoda kur kas daugiau nei mūsų gamybininkų kalbos", - pastebėjo S. Šileris.

Kapitoną Juozą Liepuonių stebino S. Golubevo kantrybė. Prisiminė, kaip Savelijus, norėdamas padaryti jo nuotrauką, visą valandą tiltelyje sukinėjosi apie jį. S. Golubevas užfiksavo savo nuotraukose tą laikotarpį, kuris, anot J. Liepuoniaus, buvo be galo įdomus - plaukiojančiosios bazės turėjo sporto aikšteles, laivuose vykdavo kultūriniai renginiai, nes reisai būdavo labai ilgi. Istoriniuose kadruose užfiksuoti to meto jūrininkai, jų darbas.

Anot kapitono, darbas tais laikais buvo kur kas sunkesnis nei dabar, nebuvo šiuolaikinių modernių priemonių, šturmanai naudodavosi sekstanu. J. Liepuonius užsiminė, kad reikėtų pagalvoti, kaip galėtumėme įamžinti šio jūros tapytojo darbus ir atminimą.

"Gal jo kapą galėtų papuošti žuvėdra. Savelijus jas buvo tiesiog įsimylėjęs", - sakė J. Liepuonius.

L. Golubeva pasakojo, kaip panevėžietis Savelijus nuo 13 metų veržėsi į jūrą, o sulaukęs 17 metų atvažiavo į Klaipėdą ir visa siela pasinėrė į jūrą.

"Jis norėjo įamžinti pačius įvairiausius jūros momentus. Sakydavo, praleisi tinkamą momentą, ir nieko nebus", - kalbėjo našlė.

Padėkojusi visiems už parodos organizavimą, jį kreipėsi į jaunus žmones: "Jūra grūdina. Jos nereikia bijoti, ją reikia mylėti."