Parodoje trijų didžiųjų miestų 18 autorių pateikė 30 darbų, pasitelkę fantaziją, didelį norą kurti ir meilę mažajai plastikai, ir pristatė juos plačiajai visuomenei.
"Į parodą sutilpo ne visi klaipėdiečių darbai, tačiau jie atspindi labai įvairias temas; yra ir abstrakčių darbų, ir dekoratyvinių, ir gyvenimiškų, ir epizodiškų, ir atskleidžiančių vidinius išgyvenimus", - sakė Saulius Bertulis.
Jis teigė, jog sukurti tokius darbus nėra lengva, ir, kadangi medžiagos skirtingos - akmuo, bronza, medis, metalas, tenka įdėti nemažai laiko ir pastangų. Tai priklauso nuo kūrėjo įgūdžių, pasiruošimo ir nuotaikos.
"Paprastai tie autoriai pradeda darbą ir baigia savo rankomis, išsivertę be pagalbininkų, nors yra tokių sudėtingų technologijų, kai tenka įsikišti meistrui", - sakė parodos kuratorius.
Romas Klimavičius, mėgstantis daryti monumentalius darbus, šį kartą neapvylė savo talento gerbėjų ir mažosios plastikos srityje.
"Egipte gi darė tas milžiniškas, baisingas skulptūras, o grabnyčioj sudėjo mažus auksinius mažosios plastikos dalykiukus. Tai kaip užbūrimai, ženklai, kurie turėjo savo reikšmę. Galima, aišku, jas išdidinti ir paversti monumentaliomis, bet mano tikslas buvo kitas", - sakė Romas Klimavičius.
Sakė, kad liejo bronzą ir patinavo, taip radosi ciklas "Septynios savaitės dienos", kiekvieną dieną sukuriant po skulptūrėlę. Romą įkvėpė vaizdas, kaip senyvos moterys mezga vakarais, įsijungusios žinias, arba lipdo ką nors iš bičių vaško. Romas darėsi ir eskizus, kad idėją įgyvendintų plastiškai. Jo močiutės dėžutė papuošalams, sagoms, niekučiams sudėti "išaugo" į Nojaus laivo simbolius.
"Kai pradedi dirbti, randasi naujos prasmės, potekstės, vaizduotė neša. Vienas vakaras, ir skulptūra keliauja į liejyklą", - sakė autorius.
Rašyti komentarą