M. T. Rožanskaitės paroda sukonstruota kaip rentgeno aparatas

M. T. Rožanskaitės paroda sukonstruota kaip rentgeno aparatas

Penktadienį Nacionalinės dailės galerijos didžiojoje salėje bus atidaryta prieš šešerius metus mirusios Marijos Teresės Rožanskaitės retrospektyvinė paroda „Rentgenogramos“. Dailininkė išgarsėjo medicinos tematikos paveikslais: širdies operacijų, rentgeno kabinetų, ligoninių vaizdais. Ji ne tik diagnozavo sovietmečio visuomenės ligas, bet ir fiksavo istorijos transformacijas.

Savo tapyboje, asambliažuose, akcijose ir instaliacijose M. T. Rožanskaitė akcentavo ribines situacijas ir nepatogias erdves, kur ryškus žmogaus ir technikos, individo ir visuomenės susidūrimas, sako parodos kuratorė Laima Kreivytė. Svarbiausias temas ir kūrybos bruožus atskleidžia retrospektyvinės parodos „Rentgenogramos“ dalys – „Tarp kosmoso ir abstrakcijos“, „Medicininės erdvės“, „Kita veidrodžio pusė“, „Kančios stotys“, „Asambliažų architektūra“, „Etnografinis žvilgsnis“, „Ekologinė klausa“.

Pasak L. Kreivytės, iš M. T. Rožanskaitės kūrybos įvairiapusiškumo galima mokytis ne tik dailės, bet ir Lietuvos istorijos.

„Jos biografija taip pat įdomi: ji, aštuonmetė, buvo ištremta su mama. Sibiro platybės į jos peizažus įsirašė labai monumentaliais vaizdais ir erdvėmis. Šita paroda mes norėjome parodyti menininkės kelią iš paveikslo platumos į erdvę. Dėl to parodą konstruojame kaip rentgeno aparatą: tik įėjęs į salę žiūrovas tarsi pasijunta įėjęs į rentgeno aparatą, ir žvilgsnis vedamas prie būdelės, kur yra rentgeno ciklo darbai, nes būtent medicinos tematika – viena iš pagrindinių M. T. Rožanskaitės kūrybos temų“, – aiškino parodos kuratorė L. Kreivytė.

L. Kreivytė sako, kad dailininkė nebijo egzistencinių temų, mirties, ligos – ji, atvirkščiai, atskleidžia žmogaus pažeidžiamumą, ligotų žmonių priklausomybę nuo aparatų. Ji ne tik diagnozavo sovietmečio visuomenės ligas, bet ir fiksavo istorijos transformacijas.

„Jei ji ateina tapyti senutes, ji net tik jas tapo, bet ir sriubos atneša. Jei daro upelyje instaliaciją, ji dar jį išvalo. Tos ligos ir ligoninės buvo tinkama metafora išreikšti visuomenės kontrolę sovietmečiu: iš tiesų mes buvome apraizgyti matomais nematomais laideliais. Buvo nelaisva visuomenė, o medicina – tai progresas. Kita vertus, žmogus yra bejėgis“, – komentavo parodos kuratorė.

Parodoje eksponuojami darbai iš Lietuvos dailės ir M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkinių, taip pat keli iš privačių kolekcijų.

Paroda bus atidaryta penktadienį Nacionalinėje dailės galerijoje ir veiks iki gegužės vidurio.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder