Lietuvos Venecijoje kerėjo dangus, vanduo ir žmonės

Pleneras buvo skirtas tapytojui Algimantui Švėgždai (1941-1996), kuriam šiemet būtų sukakę septyniasdešimt, atminti. Išsamiausia dailininko kūrybos retrospektyva buvo surengta Vilniuje, sumažintas jos variantas iki rugpjūčio 21 d. veikia Kauno M. Žilinsko dailės galerijoje, o lapkritį paroda atkeliaus į Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrą.

Visų šių projektų kuratorės menotyrininkės, Vilniaus dailės akademijos dėstytojos Ramutės Rachlevičiūtės rūpesčiu liepos 18-30 d. į plenerą Mingėje buvo sukviesti Vilniaus dailės akademijos dėstytojai tapytojai Mindaugas Skudutis, Žygimantas Augustinas, Algirdas Gataveckas, Bronius Gražys. Čia atvyko ir dailininkės Jūratė Bogdanavičiūtė, Danutė Gražienė. Plenero viešnios - A. Švėgždos našlė Agnietė Švėgždienė ir duktė Justė.

Dvi savaites kuriančius dailininkus stebėjusios menotyrininkės paprašėme skaitytojui keliais potėpiais atkurti renginio atmosferą.

Kaip nusakytumėte dailininkų darbus?

Piešėjas ir tapytojas iš natūros numeris vienas - M. Skudutis. Jo etiuduose daugiausiai Minija plaukiojančių laivų motyvai. Laivai ne nauji, daug ko patyrę, kaip ir žmonės, turintys savo nepakartojamą istoriją. Beje, jis apvažiavo ir aplinkinius miestelius. Priekulėje pasistatęs molbertą stebino vietinius ir pravažiuojančius pro šalį, - negi ir jų miestelyje yra ką tapyti? Dailininkas čia įžvelgė žavių architektūrinių motyvų. Jis be galo susižavėjo ir Šilute. Tačiau Mindaugui pristigo plenero laiko pagauti šio krašto dvasią.

B. Gražį užvaldė saulėlydžiai, Minijos pakrantės, į darbus atgulę pietietiškai ryškiaspalviais fosforescuojančiais potėpiais. Tapytoją ne menkiau žavėjo pilkuose ūkuose skendinčių valčių, laivelių siluetai ir pakrančių kontūrai. Grafikė Jūratė Bagdonavičiūtė susikoncentravo į paukščius, gandralizdžius.

Plenere per dvi savaites tikrai ne kiekvienas dailininkas geba įprasminti savo požiūrį į statinius, eksterjerus, peizažus ar žmones. Dažnai nutinka taip, kad atvykęs menininkas yra įsitraukęs į kūrybinį procesą ir tęsia tai, ką yra pradėjęs. Ž. Augustinas tęsė Kristijono Donelaičio galvos studijas, ruošdamasis kitų metų projektui.

O tų požiūrių į aplinką elementų darbuose ar pasitaikė?

Plenere lankėsi folklorinis ansamblis "Kupolė", palikęs neišdildomą įspūdį, kelioms dienoms buvo prisijungusi menininkų grupė iš Klaipėdos "Žuvies akis". Mirksniu M. Skudutis fiksavo Agnijos Šeiko, Petro Lisausko, kitų jaunųjų atlikėjų portretus. J. Bagdonavičiūtę, ypač Danutę Gražienę patraukė ekspresyvūs šokėjų judesiai mankštos, šokių repeticijų metu. Piešiniuose, tapybos darbuose atsirado įdomiai gestikuliuojančių personažų.

Dailininkai piešė ir tapė etiudus iš gamtos, fotografavo abiejuose Minijos krantuose, lankėsi aplinkiniuose miesteliuose, plaukiojo laivu. Po kelionės, kurioje plenero dalyviai plaukiojo po Kuršių marias, Kniaupo įlanką, Nemuno deltą ir stebėjo paukščius draustiniuose, atsirado naujų animalistinių motyvų, ypač J. Bagdonavičiūtės kūriniuose.

Kūrybos dirbtuvė buvo įsikūrusi elinge - ten stovėjo molbertai, kvepėjo aliejiniais, krebždėjo sepija ir anglis ant baltų popieriaus lapų. Menininkai darbavosi ir saulei šviečiant, ir lietui lyjant. Vakarais būdavo apžiūrimas tos dienos kūrybinis "derlius", vyko kiekvieno dailininko kūrybos pristatymai.

Tradiciškai plenerai baigiami parodomis. Kokia Jums pasirodė šiųmetinė?

Plenero dalyvių surengtoje parodoje buvo nemenkas derlius, liudijantis, kad Lietuvos tapyboje ir grafikoje atsirado ir naujų motyvų, Lietuvos kaip jūrinės valstybės gyvenimo atgarsių, tokių retų dailės panoramoje. Be to ši paroda - tai ir pagarbos gestas tapytojo A. Švėgždos atminimui.