Lietuvos vakarų krašto dainų šventė: dainos dvasia dar gyva

Organizatoriai skaičiavo, kad iš viso šiųmetinėje Lietuvos vakarų krašto dainų šventėje dalyvavo apie 6 tūkstančius dalyvių, dauguma jų - vaikų, jaunimo, vyrų, moterų ir mišrių suaugusiųjų chorų choristai.

Driekėsi eisena

Per 250 Lietuvos chorų, liaudies instrumentų ir pučiamųjų instrumentų orkestrų, šokių kolektyvų šventę pradėjo Liepų gatvėje, kur klausėsi kariliono muzikos koncerto. Vėliau tūkstantinė choristų kolona Herkaus Manto gatve patraukė į Vasaros estradą, kurioje vyko šventės kulminacija - bendras visų šventės dalyvių koncertas. Tradiciškai eisenos metu miesto centre buvo apribotas eismas, keitėsi ir viešojo transporto maršrutai.

Choristai padėjo gėlių prie Tautos kančios memorialo, paminklo Martynui Mažvydui ir prie paminklinio akmens Mažosios Lietuvos dainų šventės 80-mečiui, ant kurio iškalti Vydūno žodžiai "Dainoje - tautos dvasia".

BANGA. Įvairiaspalvėje choristų kolonoje uostamiesčio gatvėmis žygiavo daugiau nei 250 iš visos Lietuvos suvažiavusių kolektyvų. Egidijaus Jankausko nuotr.

Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe, Lietuvos liaudies kultūros centru ir Lietuvos chorų sąjunga Lietuvos vakarų krašto dainų šventę organizuoja ir rengia Algirdo Šumskio vadovaujama Klaipėdos miesto chorinė bendrija "Aukuras", gyvuojanti jau beveik tris dešimtmečius.

"Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslas - per lietuvišką dainą ugdyti ir jaunąją kartą, puoselėti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas", - teigė šventės meno vadovas A. Šumskis.

Visus susirinkusiuosius Vasaros estradoje sveikino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, priminęs, kad kitais metais Klaipėda bus Lietuvos kultūros sostinė, o ši šventė švęs gražų jubiliejų, tad 2017-ieji Klaipėdos ir visos Lietuvos kultūrai bus tikrai įsimintini.

"Šiandien Klaipėda yra pražydusi ne tik vasariškomis, bet ir širdžiai mielomis tautinėmis spalvomis, jaunatviškomis šypsenomis ir dainomis. Linkiu visada mylėti dainą, nes tai - neatsiejama mūsų kultūros dalis", - kalbėjo S. Budinas ir neslėpė, jog ir pačiam yra tekę stovėti choristų vietoje ir dainuoti kartu su minia bendraminčių, tad žinantis, koks tai jausmas.

VIENYBĖ. Klaipėdos vasaros estradoje sekmadienį koncertavo jungtinis 6 tūkstančių choristų, muzikantų, šokėjų kolektyvas. Egidijaus Jankausko nuotr.

Šventės dalyviams buvo perduoti ir premjero Algirdo Butkevičiaus linkėjimai bei sveikinimai. Jo pasirašytoje padėkoje šventės organizatoriams teigta, kad dainos ir dainų šventės vienija krašto žmones, turtina dvasinės kultūros lobyną.

Švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės teigimu, Klaipėdoje dainų šventės tradiciją puoselėjantys žmonės verti didžiausios pagarbos - tokio dydžio ir reikšmingumo renginio organizavimas reikalauja daug jėgų ir laiko.

Jau ruošiasi jubiliejui

Vakar šventės siela vadinamas A. Šumskis "Vakarų ekspresui" sakė, kad buvo stengiamasi įgyvendinti visus planus.

"Tačiau žinote, kaip būna su tais menininkais - jie visą laiką pilni idėjų ir ne visada dabartiniu rezultatu pasitenkina, visada norisi, kad būtų dar geriau", - šypsojosi A. Šumskis.

Pašnekovo teigimu, pasisekė šventė ar ne, geriausiai įvertina žiūrovai. O jų sukurta atmosfera Vasaros estradoje buvo išties puiki, buvo jaučiamas geranoriškumas, gera nuotaika.

Vis dėlto ilgai ilsėtis šventės organizacinis komitetas nesiruošia - jau dabar pradedama rengtis kitų metų šventei, pažymėtai gražia sukaktimi.

"Gyvename pagal posakį "Karalius mirė - tegyvuoja karalius". Viena šventė praėjo ir aš jau dabar dėlioju ateities planus, nors yra ir nematomų šios šventės reikalų, kuriuos dar reikia užbaigti - finansiniai ir kiti reikalai.

Tačiau mes jau ir šventės metu kalbėjome su Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriumi Sauliumi Liausa, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Budinu, sutarėme, kad reikės susitikti ir kalbėtis apie ateinančią šventę. Kaip sakoma, čia kaip upės tekėjimas, neišsenkantis šaltinis", - kalbėjo A. Šumskis.

Pašnekovas prasitarė, kad kitąmet rengiamasi šventę padaryti ypatingą, juolab kad Klaipėda bus Lietuvos kultūros sostinė.

Klaipėda - traukos kraštas

Pustrečio šimto kolektyvų į Lietuvos vakarų krašto dainų šventę susirinko ne tik iš Vakarų Lietuvos. Vasaros estradoje dainavo ir šoko iš Vilniaus, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kupiškio, Pasvalio, Pakruojo, Radviliškio, Panevėžio, Naujosios Akmenės, Zarasų, Ukmergės, Šakių, Vilkaviškio ir kitų vietovių suvažiavę kolektyvai.

Paklaustas, kaip susiklostė, kad į uostamiestį kasmet suvažiuoja kone visa Lietuva, A. Šumskis džiaugėsi, kad ansamblius vilioja tradicijos.

"Klaipėda visada yra traukos kraštas. Ne tik dėl to, kad daugelis kolektyvų, ypač moksleivių, baigia sezoną ir išeina atostogauti. Chorams vienas gražiausių sezono pabaigos akcentų yra dainų šventė. Be to, jau susiklosčiusi tradicija chorams atvažiuoti į Klaipėdą, dalyvauti dainų šventėje. Tai jau kaip ir garbė, nes Lietuvos vakarų krašto dainų šventė garsėja savo tradicijomis, formomis. Mes tuo tikrai didžiuojamės", - sakė A. Šumskis.

Šventės meno vadovas pabrėžė norintis padėkoti visiems prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo.

"Kaip maestro Lionginas Abarius sako, lenkiu savo galvą visiems pagalbininkams, nes turėjome labai gražų, darnų savanorių būrį, kuris šventės labui dirbo išties atsidavęs. Nuoširdų ačiū turime pasakyti daug kam, nes pasiruošimas truko visus metus, o sekmadienį vykusi šventė - šio ilgo darbo rezultatas", - šypsojosi A. Šumskis.