Lėlių tvėrimo stebukliukai

Parodos

Lietuvoje lėlių siuvimo, klijavimo, medžiagos derinimo su porceliano ar keramikos detalėmis menas nėra plačiai paplitęs, tačiau ir mūsų šalyje jau yra pripažintų lėlininkų. Jų, o taip pat meistrų iš Latvijos,
Estijos bei Rusijos sukurtų lėlių paroda "Stebuklų metas", iki sausio 6 d. eksponuojama "Klaipėdos galerijoje", nustebins ir suteiks šventinio džiaugsmo kiekvienam lankytojui.

Per parodos atidarymą kelios lėlių siuvimo meistrės iš Rygos sakė, kad į Tarptautinio kultūros ir meno centro surengtą lėlių parodą Klaipėdoje atvažiavo vien todėl, kad norėjo iš arti apžiūrėti Lietuvos autorinių lėlių kūrėjos Jūratės Jasevičienės siuvamas bei klijuojamas lėles. Lietuvos lėlininkės šedevriukais latvės susidomėjo, pamačiusios juos Maskvoje leidžiamame žurnale.

Beje, Maskvoje lėlių gamybos menas turi gilias šaknis. Čia veikia jų gamybos mokyklos ir meistriškumo klasės, kuriose tobulinasi ne tik vietiniai menininkai, bet ir lėlininkai iš buvusių socialistinių respublikų. Į parodą iš Maskvos atvyko papjė mašė technika lėlės kurianti Lija Pozdniakova - garsaus Rusijos lėlių teatro autoriteto Sergejaus Obrazcovo anūkė. Ji sakė, jog savo menu tęsia senelio įtvirtintas lėlių gamybos tradicijas.

Na, o išgirtoji Lietuvos lėlių meistrė J. Jasevičienė sakė esanti savamokslė. Lėles ji siuva ir įdėmiai seka lėlių meno naujoves jau 15 metų. Paklausta, ar labai paklausus lėlių menas, teigė, kad Lietuvoje tai tėra tik pradžių pradžia. Lėles kol kas perka tik kolekcininkai, arba žmonės, kurie nori nustebinti lietuvės sukurtais stebuklėliais bičiulius Skandinavijoje ar už Atlanto.

Šiaulietė lėlių menininkė Galina Beniušienė, parodoje dalyvaujanti su įdomių lėlių kolekcija, teigė, kad lėlių siuvimo menas yra gyvenimo būdas ir sielos būsena. Todėl esti lėlių, su kuriomis nenorėtų skirtis už jokius pinigus.

Beje, lėlių gamybos meistrės iš Estijos, Latvijos, Rusijos, paklaustos apie jų meno vertinimus pinigine išraiška, minėjo įkvepiančias sumas, kurios prasideda nuo 500 eurų. Lėlių kainos priklausančios nuo naudotų medžiagų ir įdėto triūso. Pasak menininkių, kartais lėlei pagaminti prireikia ir pusmečio, kasdien prie jos dirbant 6-8, o kartais ir dvylika valandų per dieną.

O apžiūrėdamas lėlių parodą, tu tiktai gėrėsi išmone, net nepagalvodamas, kiek to triūso įdėta į mezginukus, raukinukus, porcelianinius veidelius, keramines kojytes ar rankytes, papjė-mašė klijuotus sluoksnius.

Gražina JUODYTĖ