Lėlių teatras teisybės ieškos miške

Pirmą kartą Klaipėdoje viešėjote prieš trejus metus. Kas, jūsų akimis,pasikeitė mūsų mieste per tą laiką?

Man labai patinka Klaipėda. Manau, kad tai labai geras miestas gyventi. Čia yra ir jūra, ir daug žalumos, parkų. O pribloškė kainos. Prieš trejus metus jūs dar euro neturėjote ir tada kainos buvo daug mažesnės nei Prancūzijoje. O dabar jos tokios pačios kaip Prancūzijoje, tačiau nemanau, kad atlyginimai tokie pat kaip ten. Manau, kad jums gyventi tapo sunkiau.

Kodėl pasirinkote lauko spektakliui Š. Pero pasaką "Nykštukas"? Kuo ji jus sudomino?

Kai Klaipėdos lėlių teatras pasiūlė man sukurti lauko spektaklį, prisiminiau Klaipėdą ir man prieš akis iškilo jūra ir miškas, nes tuomet, prieš trejus metus, mes lankėmės Kuršių nerijoje ir ta ekskursija paliko nuostabius įspūdžius. Todėl lauko spektaklį Klaipėdoje įsivaizdavau prie jūros arba miške. Tada pradėjau skaityti įvairias pasakas, kurių veiksmas vyksta lauke.

Garsiausio prancūzų pasakininko Šarlio Pero kūrybą Prancūzijoje turiu galimybę skaityti originalo kalba. Man pasirodė įdomi jo pasaka "Nykštukas", kurios veiksmas vyksta miške. Ši pasaka intriguoja tuo, jog turi dvi pabaigas: vieni žmonės pasakoja viena, o kiti - su tuo nesutinka. Juk susiduriame su šia situacija kasdien: skirtingos šalys, politinės partijos, verslininkai, valdininkai įrodinėja skirtingas tiesas. Jų klausydamas gali visiškai susipainioti ir nežinai kuo tikėti.

Spektaklis intriguoja tuo, jog bus vaidinamas ne tradicinėje teatro erdvėje, o miške. Kaip kilo tokia idėja?

Prancūzijoje susipažinau su profesionalia laipiotoja po medžius Gaele Žirar (Gaelle Girardot). Ji labai įdomiai dirba su vaikais, moko juos laipioti po medžius, pasidaryti namelį medyje ir panašių dalykų. Esame su ja darę vieną teatralizuotą renginį, kurio metu lipome į medžius su kaukėmis, o pasakotojas, sėdėdamas medyje, sekė istorijas. Mano bendramokslė brazilė Thais Trulio buvo pristačiusi vieną įdomų projektą-instaliaciją, kurios metu sukūrė lėlę, judančią medyje. Galvojant apie spektaklį Klaipėdoje, man kilo idėja sujungti šiuos įdomius mano bičiulių darbus, papildyti juos dramaturgija ir sukurti spektaklį.

Spektaklio "Ieškoma: TEISYBĖ" veiksmas vyks viename iš Klaipėdos parkų. Žiūrovai spektaklio siužetą seks, eidami paskui pasakotojus ir stebėdami lėlių teatro priemonėmis kuriamą vaizdinių pasaulį. Pasakos personažai - Nykštukas, Nykštuko šeima, Milžinai bus išreiškiami kaukėmis ir įspūdingomis lėlėmis medžiuose.

Jūs baigėte lėlių teatro specialybę Sankt Peterburgo teatro akademijoje. Kaip ir kodėl atsidūrėte Prancūzijoje? Kuo skiriasi prancūziška lėlių teatro mokykla nuo rusiškos?

Dar besimokydama Sankt Peterburge, trečiame kurse pradėjau kurti monospektaklį apie blokadą. Parodžiau jį savo dėstytojai ir ji paragino mane dalyvauti su šiuo spektakliu festivalyje Serbijoje. Festivalio organizatoriai sukvietė lėlių teatro specialistus iš įvairių šalių ir surengė meistriškumo kursą. Tada aš pirmą kartą išgirdau apie prancūziškos lėlių teatro mokyklos principus ir man jie pasirodė įdomūs, nes labai skyrėsi nuo to, ko mes mokėmės Rusijoje. Sankt Peterburgo teatro akademijoje mes studijuojame lėlių teatrą penkerius metus. Visus tuos metus pagal nuoseklią metodiką studentus ugdo tie patys pedagogai. Pabaigę studijas mes galime dirbti aktoriais lėlių teatre.

Prancūzijoje studijos vyksta meistriškumo klasės principu. Dėstyti į Šarlevilį atvyksta lėlių teatro specialistai iš viso pasaulio. Jie dirba su studentais vieną ar dvi savaites, jeigu reikia, po kurio laiko kursą pratęsia. Tokia sistema labai praplečia akiratį ir suteikia bendrą suvokimą, kas vyksta pasaulyje šioje lėlių teatro srityje, kokios tendencijos, naujovės.

Šarlevilio mokyklą pabaigę menininkai yra universalūs: jie gali vaidinti tiek dramos, tiek lėlių spektaklyje, kurti lėles, instaliacijas, režisuoti, gauna svarbių teatro vadybos žinių. Pabaigę Šarlevilio universitetą jaunuoliai geba sukurti savo projektą ir jį pasiūlyti bet kuriam teatrui, festivaliui ar panašiai.

Pats teatras Prancūzijoje dirba panašiu principu. Teatras - tik pastatas su įranga ir direktoriumi, kuris važinėja po teatrus, festivalius ir sudaro programą metams. Toje programoje gali būti kas tik nori: dramos spektakliai, muzikiniai, lėlių teatras, cirkas ir kt.

Prancūzijoje gimė meilė, aš ištekėjau, o be to, per studijų metus atsirado daugiau profesinių kontaktų nei mano gimtojoje šalyje. Taip aš pasilikau Prancūzijoje.