Ledinės vėtrungės papėdėje susirangė žaltys

Ledinės vėtrungės papėdėje susirangė žaltys

"Nieko nereikėjo išgalvoti. Yra vėtrungių darymo tradicija, kaip religija, negali žodžių iš maldos išmesti", - sakė klaipėdietis skulptorius Algirdas Bosas, vienas iš ledo skulptūros "Vėtrungė" autorių.

Uostamiesčio Teatro aikštėje penkias dienas Vėtrungių metams pažymėti 4 skulptorių ir 4 padėjėjų kurta ledo skulptūra buvo išmatuota, ir yra vilčių, jog šis unikalus kūrinys bus pripažintas didžiausiu, rekordiniu ledo statiniu Lietuvoje.

Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios "Klaipėdos želdiniams" priklausančiame tvenkinyje iškirsti ledo luitai, pradėjus lyti, buvo saugomi šaldytuvuose. Statant skulptūrą saulė negalėjo jai pražūtingų spindulių, tačiau skulptorių atkaklumas neslūgo. Pameistrių reikėjo juodam darbui, nuvalyti ledo nuoskalas.

Vėtrungę kūrė keturi patyrę skulptoriai: Albertas Danilevičius, Kęstutis Musteikis, Algirdas Bosas ir Jurgis Malinauskas. Skulptūros ilgis - 8 m 16 cm, plotis - 1, 90 cm, aukštis iki viršūnės - 3,86 m.

Ledo legenda

"Buvo sumanymas, kad kiekvienas prie vėtrungės padarysim po individualų darbą. Bet jau laiko nėra, tad iš ledo likučių padarėme žaltį, kuris dar gyvuos, kai vėtrungė ištirps', - sakė skulptorius A. Bosas. Anot jo, žmonės galvoja, kad iš medžio skulptūrą išdrožti lengva, bet ledas yra nuostabi medžiaga, kurią gali pjūklu pjaustyti kaip kokią sekvoją, tik sujungi ledo plokštumas. Oro sąlygos, esą, neleido parodyti tikro ledo grožio, nupoliruoti paviršių, kad jis spindėtų sidabru, ypač naktį.

Skulptoriui teko ledo skulptūras statyti Latvijoje, su kolegomis Norvegijoje sukūrė dešimties metrų sieną. Sakė nemokėjęs nieko, nežinojęs, su kuo tas ledas valgomas, bet patirtis atsiranda padarius vos vieną darbą.

ŽALTYS. Skulptoriai, sukūrę ledinę vėtrungę su entuziazmu ėmėsi daryti mūsų protėvių garbinamą gyvį - žaltį. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Šį kartą ne viskas išėjo, kaip norėjome, bet ledo labai nesugadinome. Ledo skulptūrų darymo tradicija Lietuvoje atsirado 1943 metais, kai priešais Vilniaus katedrą vienas vokiečių karininkas pastatė ledinio žirgo skulptūrą. Paskui apie 2000 metus buvo pirmas ledo skulptūrų simpoziumas Vilniuje, prie teatro, Jurgio Malinausko iniciatyva", - sakė A. Bosas.

Dabar buvo proga palydėti žiemą Klaipėdoje labai gražiu renginiu. Skulptorius pranašavo, kad kai skulptūros ištirps, gali prasidėti speigai. Kaip buvo surinkta menininkų komanda?

"Jeigu leistum dalyvauti visiems, kas tik nori, daug ir žioplių prisirinktų. Antai Švedijoje šiais metais skulptoriai kūrė ledo viešbučius, ir ypač japonams buvo įdomu pernakvoti ant kailių ledinėje buveinėje. Kiekvienas autorius įrengė savitą interjerą. Prancūzai užkorė lovą ant ledo viešbučio stogo, ir sudarė vaizdą, kad matytųsi Paryžiaus panorama. Buvo 40 laipsnių šalčio. Labai gražūs ledo skulptūrų festivaliai žiemą vyksta Latvijoje, Jelgavoje. Žmonės stovi ilgose eilėse, kad pamatytų didingus darbus", - sakė skulptorius.

Skeptikams, kurie klausė, ar menininkai neturi ką veikti, pokalbininkas atsakė, kad jis aukojosi, nes turi tris didelius darbus, vienas iš jų - paminklas Durbės mūšiui, kiti - iškilių Lietuvos žmonių portretai. Laukia darbas prie antkapių, ketina surengti medalių parodą.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder