Laimės linkėjo paršeliai...

Retro

Prieškariniai atvirukai tampa deficitu. Kolekcininkai juos graibstyte išgraibsto. Todėl sužinoti, kas ant jų buvo vaizduojama, kokias žodžiais vieni kitus sveikindavo Klaipėdos krašto žmonės tampa vis sudėtingiau.

Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė sakė, žinanti tik tiek, kad Klaipėdos krašte prieš karą yra buvę populiarūs vokiški atvirukai ir kad klaipėdiečiai buvę šykštūs linkėjimams.

Angelas su kareivio šalmu

Mažosios Lietuvos muziejaus Etnografinio skyriaus vedėja Liucija Gineikienė muziejaus fonduose atrado tik vieną, bet labai neįprastą prieškarinį kalėdinį atviruką.

Tai kareivio rašytas nespalvotas atvirlaiškis tėvams, ant kurio nupieštas kareivis ir kariškai apsirengęs angelas. Beje, šis atvirukas yra autorinis. Jo kamputyje paliktas dailininko autografas.

Pasak muziejininkės, kalėdinius sveikinimus artimiesiems paštu siųsdavo dažniausiai toli nuo namų esantys žmonės, ypač kareiviai. "Žinoma, kad kareiviai dažniausiai tėvams siųsdavo savo fotografijas. O šis atvirukas gali būti sukurtas armijoje", - samprotavo L. Gineikienė.

Atvirlaiškis parašytas vokiečių kalba. Jaunuolis jame sveikina savo artimuosius su šv. Kalėdomis, teiraujasi kaip jų sveikata.

Muziejininkė sakė, kad prieš karą Klaipėdos krašte labai populiariausi būdavo kalėdiniai atvirukai su žiemiškais miesto arba kaimo vaizdais. Nors muziejus tokių atvirukų neturi, tačiau juos galima pamatyti atspausdintus laikraščiuose.

Atspindi vokiškas tradicijas

Antikvaras Gediminas Žulys turi kiek didesnę, tačiau taip pat negausią, senovinių kalėdinių atvirukų kolekciją. Iš savo archyvo jis ištraukė keturis spalvotus kalėdinius bei naujametinius atvirukus, rašytus prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu.

"Atvirukai tapo deficitu. Net trisdešimt metų patirtį turintys kolekcininkai nesitikėjo, kad atvirukai taip išpopuliarės. Žmonės dabar renka įvairius atvirukus - su architektūra, miestų vaizdais, aktoriais, sportininkais, įvairiais gyvūnais. Jų kainos nepaliaujamai auga", - sakė pašnekovas, demonstruodamas Smetonos laikų atvirukų albumus.

Iš keturių G. Žulio pateiktų atvirukų - tik vienas religinio turinio. Angelų laiminamą šventą šeimyną Bietlėjaus tvartelyje vaizduojantį atviruką 1932 m. savo artimiesiems, gyvenantiems Vilniuje, siuntė raguviškis Antanas Morkūnas.

Kiti trys kalėdiniai, naujametiniai atvirukai susiję su Plungės raj. gyvenusia Petručių šeima. Antikvaras spėja, kad atvirukai siųsti iš Klaipėdos krašto, nes ant jų - vokiški užrašai. Vokiškas tradicijas, miesčionišką pasaulėžiūrą atspindi ir atvirukų paveikslėliai.

Jurga PETRONYTĖ