Kuršių nerijos istorija

Renginyje dalyvaus knygos autorės doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ir Lina Motuzienė. Renginį ves Klaipėdos universiteto doc. dr. Arūnas Baublys.

2010-aisiais metais sukako dešimt metų, kai Kuršių nerija buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą greta kitų pasaulinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai skirstomi į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius bei kultūrinius darinius. Natūralieji - tai Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis, apsauginis pajūrio kopagūbris, natūralios pajūrio ir pamario palvės, pusiasaliai, sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija ir kt. Kultūrinius darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai, istorinė pašto kelio trasa, senieji mediniai žvejų namai, XIX amžiuje atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.

Išskirtine Kuršių nerijos verte pripažįstama ir XIX amžiuje susiformavusi poilsio kultūros tradicija. XIX-XX a. sandūroje Kuršių nerijos kurortai traukė ne tik vasarotojus, bet ir daugelį mokslininkų, rašytojų, dailininkų, fotografų. Fotonuotraukos XIX a. pabaigoje plačiai naudotos kurortų reklamai. Kultūros ir visuomenės veikėjas dvarininkas Hugo Scheu surinko unikalią atvirukų apie Kuršių neriją kolekciją, kurioje užfiksuotas XIX-XX a. sandūros Kuršių nerijos kraštovaizdis, savita kurortinio gyvenimo atmosfera.