Kultūros riterių šuoliai į 2014-uosius Arklio metus

Pašauktieji

Freskos

Monumentalistei, freskų, grafitų ir mozaikų kūrėjai Angelinai Banytei šiais metais buvo skirtas kultūros magistro žiedas. Ypatingu atkaklumu, darbštumu, užsispyrimu išsiskirianti menininkė sukūrė freskas Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčiai. Ant fasado nutapė šventąjį Pranciškų, vienintelį Lietuvos šventąjį kunigaikštį Kazimierą, Mariją, angelų karalienę su angelais, ir sceną, kur Kristus prikelia Lozorių. Kitoje sienoje - vienuolį pranciškoną, slaugantį raupsais sergantį ligonį. Bažnyčioje meldžiasi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, jos dvasia ir kūrinija žavisi didelė Klaipėdos krašto tikinčiųjų bendruomenė.

SAKRALU. Monumentalistė Angelina Banytė savo freskomis praturtino Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Fotografija

Lietuvos meninės fotografijos patriarchui Vaclovui Straukui už miesto vardo garsinimą pasaulyje buvo suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas. Jautrios, poetiškos sielos menininkui pavyko įamžinti reto grožio Neringos kopų pavidalus ir slinktį, šventą kasdienę duoną auginančių Žemaitijos valstiečių darbus, sukurti pasaulinę sėkmę atnešusį fotografijų ciklą "Paskutinis skambutis". Daugelis garbaus amžiaus klaipėdiečių it talismaną saugo albumus, kuriuose - meistro "parašytas" mūsų miesto metraštis ir jų portretai, kai gyvenimas ir troškimai tik skleidėsi.

Geros idėjos

Sėkmė

Jūros švenčių dailininkas Anatolijus Klemencovas su sūnumis Ilja ir Romanu parsivežė sidabrinį apdovanojimą iš Šiaurės Italijoje vykusio konkurso, kuriame dalyvavo 4 500 dizainerių iš viso pasaulio. Mūsiškiai pelnė įvertinimą grafinio dizaino ir reklamos kategorijoje konkurse "A Design Award Competition" už Klaipėdos 760 metų jubiliejinės šventės vizualinį stilių "Būk sveikas, gerųjų vėjų mieste!" Interaktyvi kompozicija buvo pristatyta miesto erdvėse, 16 metrų ilgumo paveiksle pavaizdavus žinomus miesto žmones: astronomus, filosofus, istorikus, kultūros šviesulius ir čia rezidavusią Prūsijos karališkąją šeimą.

Šokis

Stulbinama vaivorykšte išsiskleidė moderniojo šokio bendruomenės veikla ir talentai. Choreografė Agnija Šeiko, kurios kūrybinė veikla ir spektaklis "Aikštelėje laisvų vietų nėra" buvo įvertinti "Auksiniu scenos kryžiumi", su bendraminčiais garsina Lietuvą tarptautiniuose festivaliuose ir rengia juos Klaipėdoje, atlieka performansus įvairiose miesto erdvėse. Įkurtas šokio teatras "Padi Dapi Fish" atvėrė galimybes jauniems šokio bei muzikos kūrėjams ieškoti savitos raiškos ir veržtis į naujus horizontus.

JUDESYS. Šiuolaikinį šokį propaguojanti choreografė Agnija Šeiko buvo viena šokio teatro "Padi Dapi Fish" įkūrėjų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo.

Šedevrai

Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje žiūrovų nuostabos susilaukė 4 parodos, atkeliavusios iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkinių. Čia eksponuojamų Europos menininkų šedevrų - grafikos, marinų, porceliano ir tauriųjų dirbinių iš viduramžių alchemikų dirbtuvių gali pavydėti daugelis Europos galerijų ir muziejų.

Mainai

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro iniciatyva prasidėjo dvejus metus truksiantis Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos kaimynystės programos projektas "Pažink svetimšalį". Įvairių poreikių, amžiaus bei erudicijos Gdansko, Kalingrado ir Klaipėdos gyventojai, kurie domisi kultūros paveldu, dizainu, menu ir turizmu, dalyvavo įvairiose kultūros ir meno programose, parodose, meno akcijose, kurios vyko gatvėse.

GRACIJOS. Pirmą kartą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vyko tarptautinis baleto ir šiuolaikinio šokio festivalis, kai į sceną kopė per 300 grakščių mažųjų gulbių. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Skrydis

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pirmą kartą Klaipėdos istorijoje baleto šokėjos Ingos Briazkalovaitės iniciatyva praūžė tarptautinis baleto ir šiuolaikinio šokio festivalis-konkursas "CODA 2013". Žiūrovai išgyveno katarsį ir jaudulį, didžiojoje scenoje pasirodžius miniai šokėjų nuo 3 iki 18 metų amžiaus. "Gulbiukai" išbandė skrydžio aukštumas, stebint Lietuvos baleto žinovams, viena iš jų buvo Eglė Špokaitė.

Išbandymas

30 Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros studentų su profesoriumi Alvydu Klimu KKKC surengtose vizualinės raiškos kūrybinėse dirbtuvėse "Nuo archyvo iki troškimo" dirbo kartu su žymiausiais šių dienų Italijos architektais, dizaineriais ir žurnalistais. Studentai fotografijose fiksavo miesto architektūrą, urbanistinius peizažus ir žmones, formavo savo darbų archyvą.

Švyturiai

Po katedrų skliautais

Klaipėdos miesto Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras "Gintarėlis", vadovaujamas chorvedžio Tomo Ambrozaičio, 2013-aisiais šventė savo gyvavimo 50-metį. Surengta daugybė nepamirštamų bažnytinės ir klasikinės muzikos koncertų miesto bažnyčiose, universitete, į kuriuos "gintarėliai" pasikvietė buvusius choro auklėtinius, tapusius žinomais dainininkais, ir gerus draugus iš Vokietijos Halės miesto - berniukų chorą "Stadsingerchor".

Jubiliejus

Stasio Šimkaus konservatorijai švenčiant 90-mečio jubiliejų šventiniai renginiai atskleidė jos unikalumą, prasmingumą ir naudą Lietuvai. Išugdytos kompozitorių ir muzikologų, dirigentų kartos, reprezentacinės pučiamųjų, styginių ir klavišinių instrumentų pajėgos pelnė garbingiausius šalies apdovanojimus.

Džiazo sostinė

XIX Klaipėdos pilies džiazo festivalio muzikantai šią vasarą įsiūbavo jausmų audras šalia piliavietės, Kruizinių laivų terminale. Šiemet didžiausia festivalio žvaigžde buvo pripažinta legendinio Rėjaus Čarlzo dukra Šeila Čarlz. Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė Inga Grubliauskienė gali didžiuotis, jog nuoširdžių draugų ratas išsiplėtė, paskleisdamas gandą apie Klaipėdą po visą pasaulį.

Proveržiai

Minint Tarptautinę teatro dieną už nuopelnus teatro menui buvo apdovanota Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė. Vienas iš pretendentų į "Jauno teatro metų proveržio" nominaciją buvo Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis "Paukštyno bendrabutis". Jaunieji, vadovaujami režisieriaus Valentino Masalskio, šiais metais parodė daug alternatyvių spektaklių premjerų: "Sudie, idiotai!", "Kita mokykla", "Batų istorijos". V. Masalskis, 2014 m. XIX dainų šventės Teatro dienos režisierius, pirmą kartą rengia tūkstantinę aktorių minią iš visų Lietuvos regionų, skaitysiančią K. Donelaičio raštus.

Gatvės scena

Prie "Meridiano" krantinės gryname ore ir "Švyturio menų doke" vykęs tarptautinis gatvės teatrų festivalis "Šermukšnis" jau 17 kartą sukvietė dvasios laisvūnus. Festivalio "tėvas" ir meno vadovas Alvydas Vizgirda pakvietė nenuspėjamus, magiškus užsienio šalių kolektyvus, kliaudamasis šūkiu "A se versus mundum/Nuo savęs link pasaulio", bet neužmiršo ir vietinių fenomenų - mimo Alekso Mažono teatro, teatro chuliganais vadinamo judėjimo "No Theatre" aktorių bei "šamano" Beno Šarkos.

Puošmenos

Prie marių iškilo skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo plieno skulptūra "Rytas". Martyno Mažvydo alėjos suolelių nuogumą ne tik pridengė, bet ir daug džiaugsmo kelia suaugusiesiems ir vaikams jo sukurtos bronzinio svajoklio berniuko ir besijuokiančios mergaitės skulptūros. Šiuo metu baigiama kurti skulptūra "Klaipėdos undinėlė".