Kultūros kraštovaizdis prie marių

Renginyje dalyvaus knygos autorė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, recenzentai - doc. dr. S. Pocytė, doc. dr. A. Baublys. Vakaras skiriamas Klaipėdos krašto dienai paminėti.

Knygoje analizuojama kultūros kraštovaizdžio istoriniame Rytų Prūsijos regione problema, paliečiant ir tapatybės raiškos formas. Dėmesys koncentruojamas į Prūsų Lietuvos kultūros raidos XIX-XX a. aspektus ir kraštovaizdžio, kurio dominantė - Kuršių marios, svarbą kultūrinės tapatybės modeliams. Šia knyga bandoma perprasti prie Kuršių marių šimtmečiais gyvenusių žmonių būties šifrą.

Dr. N. Strakauskaitės nuomone, drastiškai kintantis Kuršių nerijos kraštovaizdis nulėmė čia gyvenusiems kovos dėl išlikimo, nuolatinės įtampos, keliamos įvairių gamtos stichijų apraiškų, poveikį jų kultūrinei tapatybei.

Knygos autorė pastebi, kad XIX a. pasižymėjo dinamiška Kuršių nerijos kraštovaizdžio kaita, kuri buvo susijusi su didelio masto šio pusiasalio apželdinimo darbais. Išryškinant Kuršių nerijos kraštovaizdžio unikalumą ir etninį savitumą, didelę reikšmę turėjo Nidos dailininkų kolonijos atstovų darbai, kuriuose užfiksuoti kurėnai, žvejų apranga, kapinės, buities detalės ir kita.

XIX a. pabaigoje išpopuliarėjusi fototechnika įgalino suvokti, jog kraštovaizdis prie Kuršių marių atsiskleidžia ne vien gamtos nuotraukose - kartu buvo fiksuojami toje gamtoje gyvenantys ir dirbantys žmonės (žvejai, vasarotojai, ūkininkai, miestiečiai), kultūriniai artefaktai (laivai, namai, darbo įrankiai, bažnyčios, kapinės, uostai, navigaciniai įrenginiai ir kt.).

Parodą Etnokultūros centre bus galima aplankyti iki vasario 18 d.

Etnokultūros centro inf.

ISTORINIAME atviruke - Juodkrantės prieplaukos nuotrauka, daryta R. Minzloff.