"Kultūros fabriko" trūkumai traukiami į dienos šviesą

Pažeidimai įgyvendinant viešųjų pirkimų konkursus, aplaidi finansinė apskaita, 2,8 mln. litų išaugęs projekto finansavimas... Tai tik dalis trūkumų, kuriuos nustatė Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, patikrinusi VšĮ "Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros" (KEPA) įgyvendinamą investicinį projektą "Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymas kūrybinių industrijų plėtrai". Projektą vykdanti KEPA vadovė Raimonda Laužikienė teigė, jog joks nusikaltimas nebuvo padarytas, o kontrolierės neva supainiojo priežastį su pasekmėmis.

Rytoj audito ataskaitą svarstys Klaipėdos miesto Tarybos Kontrolės komitetas, vadovaujamas Arūno Barbšio. Komiteto posėdyje turėtų dalyvauti Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros, Savivaldybės administracijos vadovai ir "Kultūros fabriko" techninį projektą rengusios Ramunės Staševičiūtės projektavimo firmos "Pilis" atstovai.

Audito ataskaitą parengusios Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės Daivos Čeporiūtės manymu, pagrindinė "Kultūros fabriko" projekto įgyvendinimo problema - "pasirinkti jo vykdytojai neturėjo kompetencijos. Didžiausi pažeidimai buvo padaryti vykdant viešuosius pirkimus, po to sekė ir visi kiti pažeidimai", - sakė kontrolierė.

D. Čeporiūtė atkreipė dėmesį, jog investicinis projektas "Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymas kūrybinių industrijų plėtrai" dar nėra baigtas - jo pabaiga numatoma tik šių metų spalio mėnesį. Tad audito ataskaitoje pateikti faktai ir skaičiai gali būti negalutiniai.

"Vis dėlto užfiksuoti pažeidimai jau niekur nedings. Vėliau projekto įgyvendinimą dar tikrins VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Ji ir nustatys, ar padaryti pažeidimai yra tokio masto, jog reikėtų grąžinti netinkamai panaudotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, kuriomis didžiąja dalimi buvo finansuojamas projekto įgyvendinimas. Mūsų manymu, pažeidimai nėra tokie dideli, kad būtų pritaikytos kraštutinės priemonės, tačiau šis atvejis įpareigoja patvirtinti tvarkas, metodikas, kurios reglamentuotų investicijų projektų įgyvendinimą ir jų kontrolę, kai juos vykdo ne Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, o Savivaldybės įstaigos. Investicijų projektų įgyvendinimo tvarkos turi būti patvirtintos ir įstaigose, kurios vykdo projektus, finansuojamus iš Savivaldybės biudžeto (SB) lėšų", - įsitikinusi D. Čeporiūtė.

Viešųjų pirkimų trūkumai

Kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito ataskaitoje pateikiami šie viešųjų pirkimų trūkumai:

"Projekto I etape viešuosius pirkimus organizavo ir vykdė KEPA. Į viešųjų pirkimų komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas nė vienas specialistas, turintis specialų techninį ar inžinerinį išsilavinimą, nebuvo pasinaudota kvalifikuotais Savivaldybės administracijos darbuotojais, nepatvirtintas komisijos reglamentas, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas.

Galimybių studijos rengimo paslaugų pirkime, rengiant galimybių studiją buvo organizuota Klaipėdos kūrybinių industrijų atstovų apklausa, tačiau buvo apklausti ne visų meno sričių atstovai, numatyti pirkimo sąlygų techninėje užduotyje. Taip pat konkurso sąlygų techninėje užduotyje buvo numatyta sudaryti darbo grupę, kuri turėtų spręsti aktualius su galimybių studija susijusius klausimus. Patvirtinantys dokumentai apie tokios darbo grupės sudarymą nepateikti.

Techninio projekto rengimo paslaugų pirkime supaprastinto atviro konkurso būdu vienintelio dalyvio pasiūlymas buvo pateiktas su priedais, kurie nebuvo numatyti Techninio projekto sąlygose ir kuriuose buvo išdėstytos sąlygos, prieštaraujančios Techniniam uždaviniui. Komisija jo neatmetė, pripažino pateiktą pasiūlymą laimėjusiu ir pasirašė Techninio projekto rengimo paslaugų teikimo sutartį, kuri po 2 dienų buvo papildyta susitarimu dėl statinių techninės būklės ekspertizės ir archeologinių tyrimo atlikimo ir apmokėjimo, pažeidžiant pasirašytos sutarties 24 punktą, jog pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos.

Projekto II etape Viešųjų pirkimų vykdymas numatytas 2009-01-28 tarp KEPA ir Savivaldybės administracijos pasirašytoje Jungtinės veiklos sutartyje. Pagal sutarties nuostatas, Savivaldybės administracija įsipareigojo atlikti perkančiosios organizacijos funkcijas ir parinkti statybos rangovą, KEPA - atlikti perkančios organizacijos funkcijas ir parinkti kitus projekto įgyvendinimo rangovus. Projekto vykdymo metu nebuvo sudaryta bendra viešųjų pirkimų komisija, kaip to reikalauja pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis.

Pagrindinės rekonstravimo darbų sutarties parengimas ir pasirašymas buvo pavestas KEPA, kuri neturėjo tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, galinčių tinkamai parengti ir įvertinti visas sutarties sąlygas, nors pirkimą atliko Savivaldybės administracija (rezultatas - ne visos pirkimo sąlygos perkeltos į sutartį, audito metu pateikti 2 sutarties egzemplioriai su skirtingomis sutarties sąlygomis).

KEPA, vykdydama viešuosius pirkimus apklausos žodžiu būdu, nesivadovavo savo pačios taisyklėmis, vykdama viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu, nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu.

Savivaldybės administracija atliko tiesioginį lėšų pervedimą pagal KEPA pasirašytus trišalius tarpusavio atsiskaitymo apmokėjimo susitarimus Rangovo įvardintiems subrangovams, pažeisdama administravimo ir finansavimo sutarties sąlygas bei Viešųjų pirkimų įstatymą, pagal kurį pirkimo sąlygose, pasiūlyme bei sutartyje turi būti nurodyti subrangovai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami."

Skaičiai

Auditas nustatė, jog projekto finansavimas iš Savivaldybės biudžeto buvo stipriai didesnis nei LVPA sutartyje numatyta būtina prisidėjimo suma.

"I etapo finansavimui Savivaldybės biudžeto dalis išaugo nuo 63,2 tūkst. Lt iki 165,1 tūkst. Lt. Iš jų 99,7 tūkst. Lt buvo skirta nenumatytų išlaidų padengimui už paslaugas, kurios turėjo būti atliktos techninio projekto rengimo metu.

II etapo finansavime, pagal 2014-09-30 apskaitos duomenis, Savivaldybės biudžeto dalis buvo 4 848,2 tūkst. Lt. Iš jų: 3 510,2 tūkst. Lt Tarybos sprendimais projekto įgyvendinimui skirtos lėšos, 1 338,0 tūkst. Lt - Tarybos sprendimais patvirtintos KEPA įstatinio kapitalo didinimo lėšos.

Remiantis finansavimo ir administravimo sutartimi tarp KEPA, LVPA ir Ūkio ministerijos, būtinoji Savivaldybės biudžeto lėšų dalis projektui įgyvendinti buvo 5 proc. + netinkamas PVM - 2 234,5 tūkst. Lt.

2014-09-30 duomenimis, bendros I ir II etapo projekto finansavimo išlaidos iš visų šaltinių (ES+SB) sudarė 11 329,1 tūkst. Lt ( iš jų Savivaldybės biudžeto - 5 117,9 tūkst. Lt).

LVPA 2013-02-13 finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo susitarimu Nr. 2 sumažino projekto vykdytojo įsipareigotą skirti finansavimo sumą nuo 439 407,00 Lt (be PVM) iki 429 708,38 Lt (be PVM).

Atitinkami pakeitimai nebuvo atlikti Jungtinės veiklos bei finansavimo ir administravimo sutartyse tarp Savivaldybės administracijos ir KEPA. Bendroje sumoje finansavimo apimtys sutartyse tarp Savivaldybės administracijos ir KEPA išliko padidintos 50,4 tūkst. Lt, dėl to kyla rizika viršyti projekto sąmatą.

Projekto II etapo administravimo išlaidų suma buvo padidinta 100,00 tūkst. Lt, tačiau šis padidinimas nepagrįstas, t. y. nepateikta informacija kokioms konkrečiai išlaidoms buvo suplanuotos šios lėšos", - teigia kontrolieriai.

Pati save kontroliavo

Audito ataskaitoje teigiama, jog projekto apskaita vykdyta nesilaikant apskaitos principų, finansavimo ir administravimo sutarties nuostatų ir Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių reikalavimų.

Nustatyta, kad nesutampa KEPA 2011-2013 metų balansų, veiklos rezultatų ataskaitų duomenys su audito metu pateiktais atitinkamų metų KEPA Didžiosios knygos - suvestinio apskaitos registro duomenimis, projekto apskaita nevedama pagal finansavimo šaltinius, nesilaikoma finansavimo ir administravimo sutarties tarp Savivaldybės administracijos ir KEPA nuostatos iš Savivaldybės administracijos gautų lėšų apskaitą tvarkyti atskirai. Taip pat nesilaikoma bendrųjų apskaitos pastovumo ir palyginimo principų.

KEPA pateikti duomenys apie gautą finansavimą projekto II etapo vykdymui "Excel" lentelėse, už 2011 m., 2012 m. ir 2014 m. (išskyrus 2013 m.) banko sąskaitų išrašuose nesutampa su KEPA pateiktos Didžiosios knygos - suvestinio apskaitos registro duomenimis.

Anot auditorių, kontrolės trūkumas neabejotinai darė įtaką projekto įgyvendinimo trukmei ir lėmė papildomų išlaidų atsiradimą: Savivaldybė, kaip finansavimą teikianti institucija, prieš pradedant projektą turėjo įvertinti projekto vykdytoju parinktos KEPA organizacinę struktūrą, t.y. ar struktūra tinkama statyboms projektuoti ir jas vykdyti, ar su turimais darbo jėgos resursais pajėgs projektą įvykdyti laiku, ar skiriamas finansavimas bus panaudotas ekonomiškai ir efektyviai.

Savivaldybės administracija nuomonę dėl projektavimo užduoties, atitikimo galiojusiems teisės aktams pateikė tik 2012 m., kai techninis projektas jau buvo parengtas (jo rengimas vyko I etapo metu) ir pareikštos pastabos buvo pavėluotos.

KEPA metinėje 2013 m. ataskaitoje ir audito metu pateiktuose 2012-2014 m. protokoluose nurodyta, kad dėl nepakankamai detalizuoto techninio ir darbo projektų objekte nuolat vyko techninio ir darbo projekto dalių pataisymai. Techninio ir darbo projekto dalių esminiai ir neesminiai pakeitimai nuolat stabdė statybos darbus, keičiami ir papildomi darbai užtęsė projekto įgyvendinimo trukmę ir padidino finansavimo apimtis.

Jungtinės veiklos sutarties pakeitimu Savivaldybės administracija, finansuojanti projekto vykdymą, perleido projekto vykdymo kontrolę projekto vykdytojui, t.y. pavedė KEPA organizuoti savo pačios kontrolę.

Nustatyta, kad Savivaldybės administracija nevykdė projekto finansų einamosios kontrolės, teigdama, kad pasitikima LVPA atliekama kontrole. Finansų kontrolės trūkumus įrodo ir neinicijuoti Tarybos sprendimų, jungtinės veiklos bei finansavimo ir administravimo sutarčių tarp KEPA ir Savivaldybės administracijos pakeitimai dėl finansavimo apimčių suvienodinimo.

"Rankoms vadovauja galva"

"Kontrolierės supainiojo priežastį su pasekmėmis. Nesuprantu, kokia žala kam padaryta, koks padarytas pažeidimas? Mes nepadarėme jokio nusikaltimo, neturime ieškinių. Man tai neaišku... Tiksliau, čia viskas visiems aišku. Šioje situacijoje kairė ranka nežino, ką daro dešinė ranka. Bet abi rankos žino, jog joms vadovauja galva", - užuominomis kalbėjo R. Laužikienė.

KEPA vadovė teigė, jog Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierėms parašė 15 lapų apimties komentarą, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta. "Man nebuvo atsakyta į komentarą ir komentaras nėra pateiktas prie audito ataskaitos. Uolios kontrolierės norėjo parodyti darbo rezultatą, tikrino mus daugiau kaip metus nuo 2014 m. sausio mėnesio. Tas tikrinimas iš tiesų labai demotyvavo ir trukdė dirbti", - teigė R. Laužikienė.

Projekto vykdytoja priminė, kad Klaipėdos miesto taryba 2012 m. priėmė sprendimą padidinti "Kultūros fabriko" projektui netinkamų išlaidų dalį 2,6 mln. litų. "Dabar, 2015 m., keliamas klausimas kodėl padidėjo Savivaldybės prisidėjimo dalis. Ar dabar po trejų metų reikia apie tai kalbėti? Gal reikėjo kalbėti prieš trejus metus ir neskirti tų lėšų. Mes siūlėme pabaigti taisyti techninį projektą, nutraukti sutartį su rangovu ir skelbti naują konkursą. Mūsų steigėjas - Savivaldybė - su tuo pasiūlymu nesutiko. Atrodė, kad tada procesas užsitęs, nespėsime. Todėl su projektuotojais, kaip su nemylimu vyru, turėjome dirbti toliau ir taisyti jų klaidas. Projektas iš tiesų buvo labai sudėtingas. Pavyzdžiui, buvo iš naujo perprojektuota elektros pastotė, LESTO netvirtino jos projekto ir pastotę mums pastatė tik 2014 m. spalio mėnesį. Vien dėl šios priežasties negalėjome pabaigti projekto anksčiau", - pasakojo "Kultūros fabriko" direktorė.

Šiuo metu "Kultūros fabriko" projektas eina į pabaigą. Anot R. Laužikienės, beliko tik biurokratinė dokumentacija, reikalinga teisiniam pastato įregistravimui, ir galutinės ataskaitos Lietuvos verslo paramos agentūrai.

"LVPA buvo nuolat informuojama apie mūsų įvykius. Visi pinigai yra išmokėti, pirkimai patvirtinti. Mes jau žinome, kokia suma bus sumažintas projekto finansavimas. Tai bus padaryta dėl vieno su klaidomis atlikto pirkimo, kurį vykdė Savivaldybė. Ta suma bus santykinai nedidelė. LVPA laukia ir linki mums greičiau sutvarkyti projekto dokumentaciją ir jos specialistai nėra taip priešiškai nusiteikę, kaip čia", - sakė pokalbininkė.

Anot R. Laužikienės, 2006 m. prasidėjęs projektas "Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymas kūrybinių industrijų plėtrai" buvo vienas pirmųjų tokio masto projektų, kuriam panaudotos ES lėšos ir jo vykdytojams teko susidurti su vienas kitam prieštaraujančiais Statybų įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ir projektavimo procesu.

"Šis trikampis toli gražu nėra meilės trikampis. Ne man komentuoti, kodėl įstatymai yra tokie nesuderinti ir užprogramuojantys visų proceso dalyvių klaidas", - sakė R. Laužikienė.