Kultūros dieną - tarptautinis dėmesys Klaipėdai

Bet kuris miestas gali tapti kultūros centru. Tai norėta akcentuoti šiais metais pagrindinius Pasaulinės kultūros dienos renginius organizuojant Klaipėdoje.

Tris dienas (užvakar, vakar ir šiandien) trunkančią Kultūros dienos renginių programą trečiadienį pradėjo kukli uostamiesčio kultūros
darbuotojų pagerbimo ceremonija Klaipėdos dailės parodų rūmuose. Kultūros dienos proga padėką kultūros darbuotojams miesto savivaldybė išreiškia trečius metus.

11 mero padėkų

Šiais metais pirmąkart nuspręsta mero padėkos raštais pagerbti ne visų uostamiesčio kultūros įstaigų atstovus, o įvertinti žmones už gražiausius, įdomiaudsius, aktualiausius kultūrinio gyvenimo įvykius.

"Iš tiesų žemai lenkiamės visiems kultūros darbuotojams, tyliai dirbanties prasmingą darbą. Praėję metai buvo ypač sudėtingi finansiškai, tačiau kultūros darbuotojai pademonstravo susitelkimą, nuoširdų bendradarbiavimą. 2009-aisiais, kaip niekada anksčiau, sulaukėme daug kūrybinių iniciatyvų, gražių debiutų ir pasiekimų. Įvyko nuostabios šventės "Europeada", "The Tall Ships' Races"", - prisiminė savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė.

Mero padėkos raštus ji drauge su administracijos direktoriusmi Aloyzu Každailevičiumi įteikė 11 nominantų, kurie buvo išrinkti su žiniaskaliados pagalba.

Mero padėkos raštus šiemet gavo Parodų rūmų direktorius J. Dmuchauskas, choro "Canatare" atstovė I. Bareikytė, UAB "Renginių centras" vadovas M. Tumšys, Kultūrų komunikacijų centro direktorius I. Kazakevičius, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas M. Bačkus...

Už filantropišką veiklą, siekiant įamžinti mūsų krašto istoriją, už vertingus mūsų miestą puošiančius meno paminklus mero padėkos raštu įvertintas Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondas ir jo pirmininkas Valentinas Greičiūnas. Už įspūdingą skrydį į profesionaliosios muzikos aukštumas apdovanotas Klaipėdos kamerinis orkestras ir jo vadovas Mindaugas Bačkus.

Lietuvos dailininkų sąjungos "Klaipėdos galerijai" ir jos vadovei Violetai Jusionienei padėkota už novatorišką žvilgsnį į kūrybinių erdvių steigimą bei "Klaipėdos galerijos" filialo "Herkaus galerijoje" įkūrimą.

Kultūrų komunikacijų centras įvertintas už vienintelio Klaipėdoje kultūrinio portalo "Kultūrpolis" įkūrimą ir vystymą, už atvirą erdvę kultūriniam dialogui. Klaipėdos dailės parodų rūmams ir projekto "Sukurta Klaipėdoje?" autoriams padėkota už Klaipėdos kultūrinio identiteto paieškas bei viešos diskusijos galimybes, Tautinių mažumų tarybai - už pirmą kartą surengtą Klaipėdos miesto tautinių kultūrų festivalį "Gimtieji šaltiniai-2009", UAB "Viremida" ir VšĮ "T.E.M.A." - už kūrybišką verslo ir meno sandraugą bei alternatyvios kultūrinės erdvės Klaipėdoje įkūrimą.

Mariui Tumšiui ir UAB "Renginių centras" pareikšta padėka "už ypatingą valstybinės šventės reikšmės pajautą ir tradicijos bei dabarties dermę" organizuojant Kovo 11-osios paminėjimo renginius "Trispalvių kalnas" ir "Laisvė išskleidė bures". Klaipėdos bigbendas ir jo vadovui Petras Tadaras sulaukė padėkos už nuoširdžią iniciatyvą ir ryžtingą žingsnį, padėjusį pamatą naujo orkestro steigimui Klaipėdoje.

Žvejų rūmų mišriam chorui "Cantare" ir jo vadovui Artūrui Dambrauskui padėkota už meilę muzikai, pasiaukojamą darbą ir aukštą meninį lygį, reprezentuojantį Klaipėdos chorinę kultūrą. Gyčiui Skudžinskui - už originalius kūrybinius sprendimus, įgyvendinamus leidybiniuose bei meniniuose projektuose.

..."T.E.M.A. įkūrėjas L. Kutavičius, Klaipėdos bigbendo atstovas J. Razmus, Klaipėdos galerijos direktorė V. Jusionienė, Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo pirmininkas V. Greičiūnas.

Tarptautinėje konferencijoje - dėmesys žmoniškumui

Vakar, tikrąją Kultūros dieną, Klaipėdos Atgimimo aikštėje drauge su trispalve pakelta Taikos vėliava. Šis Kultūros dienos simbolis vakar plėvesavo ir prie uostamiesčio kultūros įstaigų.

Kultūros dienos renginiai Klaipėdoje - šiemet pagrindiniai Lietuuvoje. Todėl iškilmingoje karinių jūrų pajėgų rikiuotėje aikštėje dalyvavo garbūs svečiai: LR Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė, Indijos garbės konsulas Rajinder Kumar Chaudhary, Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Anatolij Krotkov, lietuvos N. Rericho draugijos pirmininkė Irena Zaleckienė, Tarptautinio judėjimo už Pasaulinę kultūros dieną organizacinio komiteto narė dr. auksė Narvilienė, Europos tarptautinės asociacijos "Taika per kultūrą" atstovai iš Šveicarijos, Norvegijos ir kt.

Vėliau visi svečiai susirinko į tarptautinę konferenciją "Kultūra - kaip žmogiškumo įtvirtinimas moksle, mene ir religijoje" I. Simonaitytės bibliotekoje.

Mero padėkas gavę kultūros darbuotojai pasirašė garbės lentoje.

"Kultūros diena - simbolinė šventė, kuri tyurėtų vienu metu suvienyti visas pasaulio tautas, valstybes, religijas. Šiandien filosofai skelbia išvadą, jog nieko nėra svarbiau šiandieniniame pasaulyje už kultūrą. Už tai atsakinga kiekviena valstybė. Šios konferencijos tikslas - akcentuoti žmoniškumą kultūroje ir parodyti, kad žmoniškumas privalomas visoms gyvenimo sritims", - prieš konferenciją sakė Kultūros dienos renginių organizatorius, asociacijos "Taika per kultūrą" prezidentas Darius Tamkevičius.

Anot pokalbininko, šiemet pagrindiniai Kultūros dienos renginiai organizuoti Klaipėdoje siekiant parodyti, jog uostamiestis nėra provincija. "Bet kuris miestas ir net mažas miestelis gali tapti reikšmingu kultūros centru, sostine", - įsitikinęs D. Tamkevičius.

Krašto apsaugos viceministras V. Umbarasas, tardamas sveikinimo žodį konferencijos dalyviams, pabrėžė, jog ne kiekviena žmogaus veikla yra žmoniškumo apraiška ir net kultūra šiandien dažnai prasilenkia su žmoniškumu, dvasingumu. "Kultūra Lietuvoje, deja, užima tarnaitės vietą, taip pat kaip ir žmogus, religija", - sakė svečias, kviesdamas visus gyventi "žmogaus vardo vertą gyvenimą".

Stilingieji jaunosios kartos dailininkai Neringa ir Mindaugas Bumbliai bendravo su Kultūrų komunikacijų centro menotyrinininke R. Jakštoniene.

"Politiniai vadovai ir piliečiai turi pasirinkimą: pasilikti šiame civilizacijos lygyje, kuriame nėra kultūros ir civilizacijos pagrindo; sistemoje, kuri nuskandino mūsų pasaulį į krizių duobę dėl "demokratiškų" mažumų naudos. Arba: valdžia ir piliečiai pakeičia savo struktūras, atsižvelgdami į vadovybę ir visas veiklos sritis savo laisva valia, laikydamiesi išties demokratiškų, nesmurtinių pagrindų, visomis priemonėmis naudodamiesi aukščiausiomis Etikos tiesomis, kas ir nuves prie individualios ir visuomeninės atsakomybės. Aš asmeniškai nematau kultūrinių arba dvasinių priežasčių, kodėl Lietuva, pavyzdžiui, nesugebės tapti pačia progresyviausia šalimi tarp kitų mažesnių šalių mūsų planetoje, atsižvelgiant į dvasines ir švietimo sritis", - konferencijoje kalbėjo Willy Augustat, Europos tarptautinės asociacijos "Taika per kultūrą" prezidentas Austrijoje.

Konferenijoje pranešimus taip pat skaitė prelegentai iš Lietuvos, Rusijos, Norvegijos, Šveicarijos, Vokietijos.

Vakare kultūros darbuotojams buvo skirtas koncertas Klaipėdos koncertų salėje. Jame koncertavo Klaipėdos J. Karoso, Kačinsko muzikos mokyklų, S. Šimkaus konservatorijos ugdytiniai, Šiaulių Juventos mokyklos vokalinis ansamblis "Mozaika", Liepojos Emilio Melngailio vidurinės mokyklos varpų choras.

Klaipėdos kultūros administratorė G. Giedraitytė Kultūros dieną taip pat džiaugėsi gėlėmis.

Lietuvoje balandžio 15-ąją - atmintiną Kultūros dieną Seimas oficialiai įteisino prieš ketverius metus. Šiais metais Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė kreipėsi į Latvijos ir Estijos vyriausybes, kad ateinančiais metais Baltijos šalys drauge minėtų Kultūros dieną.

Informacija

Kultūros dienos renginiai Klaipėdoje tęsis ir šiandien.

15 val. Prano Domšaičio galerijoje rengiama apskrito stalo diskusija "Menininko atsakomybė".

17 val. dailininko Dariaus Tamkevičiaus tapybos parodos atidarymas "Duokime žmonėms kalnus".

Taikos vėliavą sukūrė kultūros paveldo išsaugojimu susirūpinęs, Indijoje gyvenęs rusų filosofas, keliautojas, dailininkas Nikolajus Rerichas.

1903 metais N. Rerichui gimė pirmosios mintys apie senovės paminklų išsaugojimo būtinybę. Tarptautinio susitarimo idėja dėl visų šalių kultūros paminklų apsaugojimo pradėjo formuotis rusų-japonų karo metu. Jau tada N. Rerichas kreipėsi į rusų armijos vadus, kviesdamas juos saugoti kultūrinį palikimą. Prieš pirmąjį pasaulinį karą (1914-1918 m.) N.Rerichas sukūrė įspėjančių paveikslų seriją, kuriuose numatė artėjančius siaubingus įvykius ir perspėjo žmoniją apie galimus sunaikinimus. 1929 m. jis vėl kreipėsi į pasaulį, visų šalių valstybinius ir kultūros veikėjus kviesdamas juos neatidėliojant aptarti kultūros paminklų apsaugos klausimą ir pristatė Taikos vėliavą.

Taikos vėliavos simboliu N. Rerichas parinko senovinį, plačiai paplitusį evoliucijos ženklą - trejybę. Ją išreiškia trys tarpusavyje besiliečiantys apskritimai, sudarantys trikampį viršūne į viršų, juos supa ratas. Baltame taikos fone ženklai nuspalvinti avietine arba rubino spalva - užuojautos ir tvirtybės spalva; Rytuose tai - širdies spalva.

Anot mąstytojo, trejybė simbolizuoja laiko vienybę: praeitį, dabartį ir ateitį, apjuostas amžinybės ratu; tai ir trys nedalomos kultūros dalys - mokslas, menas ir jų pagrindas - etinė filosofija arba religija, kurios tiesioginė reikšmė yra ryšys su aukščiausiuoju; tai ir trys pasauliai - fizinis, mentalinis ir dvasinis arba ugninis.

1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo, daugelyje šalių buvo priimtos rezoliucijos palaikyti Rericho Paktą. Ši sutartis buvo pirmuoju tarptautiniu aktu, specialiai skirtu kultūrinių vertybių išsaugojimui, vieninteliu susitarimu šioje srityje iki antrojo pasaulinio karo.

Rericho Pakto apie meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugą karo ir taikos metu 1954 m. tapo Hagos konvencijos pagrindu.

Jurga PETRONYTĖ