Kristaus kančios altorius restauratorių nudžiugino sidabro puošyba

Restauratorius iš Vilniaus Stanislovas Stanionis, turintis ilgametę patirtį atkuriant Lietuvos bažnyčių meną, toliau tęsia Kretingos katalikų bažnyčios restauravimo darbus – šiuo metu jis atkuria Kristaus kančios altorių.

Darbų įkarštyje S. Stanionis nudžiugo aptikęs baroko epochai būdingą sidabro puošybos būdą – lesiruotę, kada sidabras padengiamas skaidrių spalvų laku. Sidabras, anot restauratoriaus, nuo to suspindi tarytum nežemišku grožiu.

Angelų figūros prikausto dėmesį

Šis altorius – jau trečias S. Stanionio, restauravimo ateljė vadovo, darbas Kretingos bažnyčioje. Prieš tai jis atkūrė Didįjį arba centrinį bažnyčios altorių bei titulinį paveikslą su puošniu architektūriniu rėmu.

Tačiau tokia sidabro puošyba, tvirtino restauratorius, atsivėrė tik nugramdžius kelis uždažytus sluoksnius nuo kai kurių Kristaus kančios altoriaus detalių.

[BANERIS]Lesiruotės būdu buvo dekoruoti augalų ornamentai, Kristaus figūrą juosęs strėnų raištis. Sidabruoti vynuogių lapai padengti skaidriai žaliu, raištis – raudonu laku. Tačiau restauratorių ypatingai nustebino itin įspūdingai nuspalvintos abipus Prisikėlusio Kristaus paveikslo įkurdintos dviejų, 60 cm aukščio, angelų figūros.

Viršutinė angelų drabužių dalis – auksuota, apatinė – sidabruota, o rankogaliai padengti sidabru, nuspalvintu raudonu laku. Jų tunikos sujuostos sidabro diržais, padengtais žalsvai melsvu laku. Sidabruoti angelų sparnai padengti raudonos, žalios ir žalsvai mėlynos spalvos laku.

"Ši žalsvai melsva spalva – labai specifinė. Vis galvoju, kaip reikės surasti „raktą“, kad kuo autentiškiau atkurčiau ją“, - kalbėjo S. Stanionis.

Kretingos bažnyčia, anot jo, nėra vienintelė Lietuvoje, kurioje aptikta tokia savita sidabro puošyba.

S. Stanionio žodžiais, lesiruotės dekoravimo būdas yra būdingas kone visoms baroko laikotarpio bažnyčioms, pastatytoms Lietuvoje bei kitose Europos šalyse.

---

Pirmasis paveikslas sunyko

Kristaus kančios altorius, kitaip dar vadinamas "Esse homo“ ("Štai žmogus“), yra pats mažiausias iš 7 bažnyčios altorių. Jis stovi dešinėje nuo centrinio altoriaus, netoli įėjimo į bažnyčios galeriją bei vienuolyną, ir išvien su centriniu altoriumi yra tarsi bažnyčios vizitinė kortelė.

Kristaus kančios altorius yra dviejų aukštų, apačioje – mensa, arba aukos stalas, kuris yra skrynios formos. Tuos du aukštus sujungia medinės voliutinės – raitytos, S formos – kolonos, kurios dekoruotos marmuro imitacija, panašiai, kaip ir centrinis altorius.

Antrajame tarpsnyje sumontuotas Marijos Magdalietės paveikslas, nutapytas aliejiniais dažais ant ąžuolo lentos.

"Pirminis Marijos Magdalietės paveikslas yra nunykęs, ant tų pačių kontūrų vėliau buvo uždažytas kitas. Pirmojo, autentiškojo, paveikslo atkurti – nebeįmanoma. Jo sunykimo pobūdis – pūslės. Manoma, kad jos susidarė nuo karščio gaisro metu“, - kalbėjo restauratorius.

Viršum Marijos Magdalietės paveikslo, antrajame tarpsnyje įmontuotas prisikėlusio ir žmones laiminančio Kristaus skulptūra, kurią iš abiejų pusių ir supa angelų figūros.

Drožtinė rėmo ornamentika – lapai, vynuogės bei kiti augaliniai motyvai – pagaminta iš liepos medienos ir buvo padengta auksu.

"Tačiau per 400 metų visas bažnyčios vidus, tas menas, kurį kūrė visa galinga statytojų komanda - įprastai tai buvo keliaujantys staliai, tapytojai, skulptoriai - įgijo iškreiptą formą, nes buvo kelissyk perdažomas. Kretingos bažnyčios altoriai buvo dažyti 6 sykius kas 30-50 metų“, - teigė jau penktus metus Kretingos bažnyčios restauravimo darbus atliekantis S. Stanionis.

Kristaus kančios altoriaus restauravimo darbai kainuos apie 70 tūkst. Lt, - jie atliekami iš geradarių bei parapijiečių aukų. Altorių ketinama atkurti ligi šių metų pabaigos.

"Pajūrio naujienos"