Korėjiečių rašytojas, Seulo moterų universiteto kūrybinio rašymo profesorius Hailji Šiauliuose pristatė pernai lietuvių kalba išleistą romaną „Užupio respublika“. Knygos priešistorė – scenarijus filmui. Filmo pastatyti nepavyko, bet autorius nesudeda rankų ir tikisi, kad juosta apie paslaptingą Užupio respubliką Korėjoje pasirodys.
Modernioji korėjiečių klasika
„Laba diena!“ – lietuviškai su publika pasisveikino rašytojas. Susitikime jis per vertėją bendravo korėjietiškai.
Hailji (tikrasis vardas – Rim Jong Joo) dalyvavo Šiaulių universiteto (ŠU) Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros organizuojamuose XCVII Tekstų skaitymuose „Korėja – literatūra – Lietuva“.
Svečią atlydėjo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas rašytojas Kornelijus Platelis bei „Užupio respubliką“ iš korėjiečių kalbos išvertęs Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas, gyvenantis Seule.
Susitikimu susidomėjo ir rašytojo tautiečiai – pagal „Erasmus“ programą ŠU studijuojantys studentai.
Hailji yra išleidęs per dešimtį knygų, du romanai ekranizuoti, pagal vieną pastatytas spektaklis.
Knyga „Užupio respublika“ yra išleista korėjiečių ir lietuvių kalbomis, ją planuojama leisti JAV, Čekijoje.
Pasak K. Platelio, kiekviena Hailji knyga nustebina ir leidėjus, ir skaitytojus, jo knygos – modernioji korėjiečių klasika.
Vakarų kultūra rašytojui nesvetima, nes jis yra prancūzų literatūros daktaras, ilgokai gyveno Prancūzijoje, JAV.
Lyg jau buvęs
Pirmą kartą į Lietuvą Pietų Korėjos rašytojas atvyko prieš 13 metų, nusprendęs Vilniuje aplankyti amerikietį bičiulį poetą Kerį Kisą.
Nors amerikietis korėjiečiui buvo atsiuntęs gražių nuotraukų, kuriose užfiksuota Lietuva, gyrė Lietuvos žmones ir menininkus, Hailji sako jaudinosi, svarstydamas, kaip jo draugas gyvena mažai žinomoje šalyje šiaurėje.
Korėjiečio pažintinė ir kūrybinė kelionė po Lietuvą, tebesitęsianti iki šiol, prasidėjo 2000 metų sausio 3 dieną.
„Keistas dalykas: ne šaltis, sniegas padarė didžiausią įspūdį. O jausmas, kad čia jau esu buvęs, tik neprisimenu, kada ir kaip“, – sakė rašytojas.
Tą patį vakarą Hailji susipažino su tuomečiu švietimo ministru K. Plateliu. Korėjiečiui K. Platelis buvo pirmasis sutiktas lietuvis. Įspūdis – tarsi žmogus, nužengęs iš Vincento van Gogo paveikslo.
Po vakarėlio pas ministrą vienoje iš Vilniaus kavinių korėjietis susipažino su lietuvaitėmis: „Jos tokios gražios, kad net, atrodė, netikros.“ Rašytojas juokavo: jei būtų buvęs jaunesnis, būtų vedęs gražią, jauną žmoną, metęs rašytojo amatą, apsigyvenęs Užupyje ir dabar augintų dešimt vaikų.
Galbūt veikė ir septynių valandų laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Korėjos, bet autorius pirmą vakarą jautėsi tarsi sapne. Palyginti su vakariečiais, lietuviai korėjiečiui pasirodė tyresni, nuoširdesni. Vėliau visi draugai, pažįstami atsidūrė romane.
Vietoje filmo – knyga
2002 metų žiemą korėjietis į Lietuvą atvyko trečią, kūrybiškai lemtingą, kartą. Tąkart susipažino su Užupio respublikos užsienio reikalų ministru Tomui Čepaičiu, kuris rašytojui pasiūlė tapti Užupio respublikos ambasadoriumi Korėjoje. Korėjietis tapo Užupio respublikos piliečiu.
Tuo metu Strasbūre gyvenusiam rašytojui kilo mintis: kas būtų, jei po daugelio metų jo sūnus rastų liudijimą, kad tėvas buvo Užupio respublikos ambasadorius, ir atvyktų ieškoti praeities?
Korėjietis pirmiausia pagalvojo apie filmą. Iš Korėjos kino industrijos sulaukė pritarimo.
2003 metų vasarą rašytojas du mėnesius kūrė Lietuvoje. Tąkart pirmą kartą apsilankė Šiauliuose, čia pamatė „gražiausią saulę savo gyvenime“.
Scenarijų autorius nusiuntė į Korėją, bet filmo kūrimas įstrigo dėl piniginių problemų. Po kelerių metų Hailji iš stalčiaus scenarijų išsitraukė ir parašė knygą.
Kas mus jungia?
Hailji sakė susitikimą neatsitiktinai pradėjęs nuo prisiminimų: kiekvienas iš mūsų turime unikalų, kaip ir pirštų atspaudai, prisiminimų lauką.
Romane „Užupio respublika“ pagrindinis herojus azijietis Halas atvyksta ieškoti Užupio respublikos, kurios niekas nežino. Ištinka tragedija, nes Halo prisiminimų laukas nesutampa su kitų prisiminimų lauku.
Korėjietis rado bendrumą tarp lietuvių ir korėjiečių – tautas jungia baimė prarasti Tėvynę.
Pasak K. Platelio, romane yra trys plotmės: magiškojo realizmo diktuojama istorija, pusiau realios Tėvynės ieškojimas bei detalės, kurių itin pastabus rašytojas Lietuvoje sukaupė gausų sandėlį.
Dėl filmo Hailji vilties nėra praradęs. Labiau norėtų, kad filmą statytų korėjiečiai: Korėjos režisieriai žinomi pasaulyje, šalis pažangi technologiškai, gerokai didesnė auditorija. Bet jei atsirastų lietuvių režisierius, norintis statyti filmą, autorius jam padėtų.
Korėjiečiai skaito mažiau
Susitikimo dalyviai rašytojo teiravosi, ar Korėjoje populiari JAV, Europos literatūra.
Korėjiečio teigimu, požiūris į Vakarų literatūrą jo šalyje teigiamas, pagrindiniai autoriai išversti į korėjiečių kalbą. Korėjos literatūriniame leidinyje buvo išspausdinta Tomo Venclovos ir K. Platelio eilėraščių bei ištrauka iš Antano Baranausko „Anykščių šilelio“.
Klausytojams buvo smalsu, ar korėjiečiai, pažengę technologijos srityse, skaito knygas. „Korėjiečiai skaito mažiau nei lietuviai ne tik dėl technologijų. Korėja – ekstremalaus kapitalizmo šalis, kur siekiama kuo daugiau uždirbti“, – sakė rašytojas.
Rašyti komentarą