Kokie užsieniečiai naikina klaipėdiečių freskas?

Kultūros paveldas

Neseniai rašėme apie masiškai nykstančius sovietmečiu sukurtus meno kūrinius, puošusius viešas Klaipėdos miesto erdves. Naujas "Kultūros uosto" straipsnių ciklas detaliau analizuos prieš keletą dešimtmečių sukurtų meno vertybių šiandieninę situaciją.

Pirmasis ciklo straipsnis - apie freskas (sienų tapybą). Klaipėdoje gyvenantys du žinomi freskų meistrai Angelina Banytė ir Juozas Vosylius sovietmetį vadina savo kūrybos aukso amžiumi. Tuomet freskos buvo vienas iš populiariausių interjero dekoro akcentų.

Menininkai net neskaičiuoja tuomet sukurtų "mažų" 10-15 kvadratinių metrų dydžio freskų, didžiuojasi 30, 50, 100 kvadratinių metrų dydžio kūriniais, sovietmečiu papuošusiais dideles visuomenines švietimo, turizmo, kultūros įstaigas, pramonės įmones.

"Buldozerinis kapitalizmas"

Pasikeitus santvarkai, daugelis tų įmonių buvo privatizuotos. Kai kurių pastatų paskirtis buvo pakeista, kai kurie stovi apleisti. Menininkai A. Banytė bei J. Vosylius dabar negali tiksliai pasakyti, ar jų kūriniai vis dar yra senosiose vietose ir kokia jų būklė.

"Dabar mes gyvename buldozerinio kapitalizmo laikais. Tik iš spaudos sužinojau, kad buvo uždažyta mano ir V. Pinkevičiaus sukurta freska buvusioje uostamiesčio vaikų kavinukėje "Du gaideliai" (dabar šeimos restoranas "Kytė").

Nežinau, ar dar nenugriauta poilsio namų "Guboja" salė Šventojoje, kurioje sukūriau 40 kvadratinių metrų dydžio freską.

Kas atsakingas už šį buvusių Šventosios poilsio namų "Guboja" pastatą ir katastrofišką jame esančios freskos būklę?

Buvo iškilusi grėsmė ir pačiam didžiausiam mano kūriniui - 95 kvadratinių metrų, keturių dalių freskai "Žemaičių žemė" Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo salėje. Žinau, kad ten buvo prakiuręs stogas, kad kūrinys gali būti apgadintas. Laimei, Klaipėdos rajono valdininkų iniciatyva, ši freska buvo įtraukta į kultūros paveldo registrą, - pasakojo J. Vosylius.

Dailininkas sakė esąs ramus dėl freskų Oginskių muziejuje Rietave, dėl bendrai su A. Banyte sukurtos freskos "Žmogus ir laikas" Klaipėdos laikrodžių muziejuje.

"Jei freska visuomeniniame pastate, galima susitarti ir sutvarkyti. Taip pats suremontavau Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto freską "Žmogus ir technika". Tačiau privatūs verslininkai nenori investuoti į freskų restauraciją, dažnai apskritai nesuvokia jų vertės", - kalbėjo J. Vosylius.

Dauguma nevertina

A. Banytė džiaugėsi Klaipėdos miesto ligoninės dėmesiu jos kūriniams. "Vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio iniciatyva prieš kelerius metus atnaujinau savo freskas ligoninėje. E. Balsio menų gimnazijos moksleiviai patys restauravo mano kūrinį. Deja, tai vieninteliai rūpesčio freskomis pavyzdžiai", - sakė menininkė.

Pasak dailininkės, seniau buvo labai rūpinamasi ir jos freska "Kaimo šventė", kadaise puošusia dvi Juknaičių prekybos centro kavinės sienas. "Dabar tas pastatas privatizuotas ir jo bei mano kūrinio likimas - neaiškus", - nerimavo A. Banytė.

Labiausiai dailininkė jaudinasi dėl didžiausios (100 kvadratinių metrų) savo freskos "Jūros dugnas", kuri puošia vaikų reabilitacinės ligoninės "Palangos gintaras" fojė, laiptinę ir valgyklą.

"Ten buvo prakiuręs stogas, ir lietaus vanduo apgadino kūrinį. Siūliausi ligoninės vadovams restauruoti, bet jie atsisakė", - teigė A. Banytė.

Menininkė negalėjo pasakyti, ar yra išlikusios nedidelės jos freskos, puošusios buvusio dailės kombinato (Klaipėdoje) valgyklą, buvusios Statybos valdybos valgyklą.

"Tų pastatų paskirtis pasikeitė, o freskų dabar niekas nesaugo ir nevertina. Šiemet, po 20 metų pertraukos, gavau pirmą užsakymą sieninei tapybai - viešbučio "Smeltė" Nidoje vadovybė užsakė papuošti pastato fasadą grafito technika", - kalbėjo dailininkė.

Saugo paslaptį

Norėdami pasižiūrėti, kaip šiandien atrodo kadaise sukurtos J. Vosyliaus ir A. Banytės freskos, apsilankėme Klaipėdos miesto ligoninėje, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje "Palangos gintaras", poilsio namuose "Guboja" Šventojoje ir dabar remontuojamame buvusiame Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo kultūros centre.

Apmirusioje Šventojoje šiaip ne taip suradome poilsio namus "Guboja". Medinis pastatas, kuriame kadaise buvo poilsio namų kultūros salė, papuošta didžiule J. Vosyliaus freska, - suklypęs, sutrešęs, apdaužytais langais.

Pirmajame jo aukšte dar yra šiek tiek gyvybės ženklų - kabo užuolaidos, viduje sutvarkyti kambarėliai. Prie įvažiavimo į poilsiavietę atradome informaciją, jog čia nuomojami kambariai.

Nurodytu telefonu atsiliepęs šventojiškis Antanas Vitkauskas prisipažino esąs poilsio namų "Guboja" bendrasavininkis.

"Man priklauso tik mediniai nameliai. Juos nuomoju poilsiautojams. Poilsio namai padalinti į dvi dalis. Kam priklauso ta, kurioje yra freska, - nesakysiu. Negaliu išduoti paslapčių. Aš atsakingas tik už savo turtą", - nesileido į kalbas A. Vitkauskas ir rekomendavo informacijos kreiptis į Palangos merą.

Palangos meras Remigijus Kirstukas tikino nežinąs, kam priklauso Šventosios poilsio namai "Guboja", ir nukreipė pas Šventosios seniūną Raimundą Litviną.

Nugriaus su visa freska

Seniūnas tik gūžtelėjo pečiais: "Niekuo negalime padėti. Patys nežinome".

Vakar, po Palangos mero skambučio, Šventosios seniūnijoje pavyko išsiaiškinti, jog buvusių poilsio namų "Guboja" pastatus yra privatizavę AB "Alita", AB "Klaipėdos keliai", Vilniaus santariškių ligoninė, tačiau kam priklauso buvęs administracinis pastatas, adresu Jūros g. 61, kuriame yra J. Vosyliaus freska, sužinoti nepavyko.

Seniūnijos buhalterė sakė sužinojusi, neva pastatą įsigijęs fizinis asmuo, kuris galbūt gyvena užsienyje, o gal yra užsienietis. "Man sakė, kad anksčiau ten buvo labai graži freska, dabar ji aptrupėjusi ir apgailėtinos būklės. O pastato laukia nugriovimas", - pasakojo prisistatyti nenorėjusi Šventosios seniūnijos buhalterė.

Pašnekovė nedrįso komentuoti, kas atsakingas už naikinamą meno kūrinį. O Šventosios seniūnas vakar atostogavo.

Papuoš prekybos centrą

Nepavyko pasižiūrėti nei nufotografuoti ir garsiosios Juozo Vosyliaus freskos "Žemaičių žemė" Vėžaičiuose.

Jos savininkas Virginijus Stončius to neleido padaryti, argumentuodamas neva patalpa, kurioje yra sieninės tapybos šedevras, šiuo metu užversta statybinėmis medžiagomis.

V. Stončius, jau trečiasis privatus buvusios Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo salės savininkas, sakė, jog įsigijęs pastatą remontavo stogą, tačiau neigė, kad valstybės saugoma freska yra apgadinta lietaus. "Freska geros būklės, ir mes darysime viską, kad ji būtų matoma žmonėms. Jeigu pavyks čia įrengti prekybos centrą, bus sumontuotas specialus apšvietimas kūriniui", - žadėjo savininkas.

Pinigai - langams

Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos vyriausiasis gydytojas Zigmantas Paulauskas teigė net nežinąs, kas sukūrė milžinišką freską jo vadovaujamoje įstaigoje.

Parodęs kūrinį pašnekovas sutiko, kad jį reikėtų atnaujinti, tačiau tikino, jog pinigų nepakanka kitiems svarbesniems sanatorijos poreikiams, tiesiogiai susijusiems su vaikų gydymu. Prisipažino ir neieškojęs nei freskos autorės, nei pinigų jos kūriniui atnaujinti.

"Kai mes čia pradėjome dirbti 1982 m., pirmiausia sutvarkėme kiaurą stogą ir freska daugiau negadinama. Dabar po truputį keičiame langus. Nesame abejingi ir menui, grožiui. Prieš keletą metų Šiauliuose dailę studijuojantys jaunuoliai gražiai išpaišė koridorių sienas", - rodė gerus įstaigos pokyčius vyr. gydytojas.

Z. Paulauskas pastebėjo, kad "Palangos gintaro" sanatorijoje gydomi vaikai bei jaunuoliai dažnai turi ne tik fizinių negalavimų. "Mūsų pacientai dažnai būna sunkūs vaikai iš asocialių šeimų. Jie nelinkę saugoti grožio. Piktybiškai aprašo, subraižo sienas, gadina meno kūrinius", - pasiskundė vyr. gydytojas.

Vis dėlto atsisveikinant gydytojas pasiteiravo "Palangos gintaro" freskos "Jūros dugnas" autorės pavardės ir užsirašė A. Banytės telefono numerį.

Menas guodžia ir įkvepia

Klaipėdos miesto ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Ona Mitalienė, sakė, jog nuo A. Banytės freskos "Medicina" pradedama šios ligoninės vizitacija.

Medikė ne tik parodė didžiausius kūrinius, bet ir smulkiai papasakojo, kada, kokiomis aplinkybėmis jie sukurti, kas juose pavaizduota, kaip jie puoselėjami.

"Freska "Medicina" sukurta prieš 30 metų Ligoninės atidarymo proga. Joje pavaizduoti visi medicinos mokslo dievai, išradėjai. Ji yra atviroje, visiems prieinamoje vietoje ir per tris dešimtmečius puikiai išsilaikė. Tik prieš trejus metus autorė dar paryškino jo spalvas, kontūrus. Taip pat restauruota ir kita A. Banytės freska "Paukščiai", 25-erius metus puošianti Klaipėdos ligoninės Akušerijos skyriaus valgyklą", - pasakojo O. Mitalienė.

Medikė pasidžiaugė ir ligoninės kieme atnaujinta skulptūra "Ave, Vita", paminėjo, kad šiemet ketinama remontuoti Akušerijos skyriaus vestibiulį ir užbaigti R. Midvikio skulptūrą "Žeme, nepalik mūsų".

"Ligoninėje yra ir daug paveikslų. Menas ne tik suteikia jaukumo mūsų įstaigai, bet ir dvasinę paramą, paguodą sunkias akimirkas išgyvenantiems pacientams, įkvėpimą dirbti - gydytojams", - šnekėjo O. Mitalienė.

Jurga PETRONYTĖ