Knygynuose pasirodė ilgiausiai Alkatrazo kalėjime sėdėjusio lietuvio memuarai

Šią savaitę knygynus pasiekė lietuvių kilmės Alvino Karpio, ilgiausiai garsiajame Alkatrazo kalėjime sėdėjusio kalinio, memuarai. Išėjęs iš federalinio kalėjimo, kuriame beveik tris dešimtmečius buvo laikomi pavojingiausi Amerikos nusikaltėliai, jis išleido autobiografinę knygą, kurią lietuviškai pristato leidykla „Alma littera“ - istorinę iliustruotą apybraižą „Ant Uolos. Dvidešimt penkeri metai Alkatrazo kalėjime. Tikra lietuvio gangsterio Alvino Karpio istorija, papasakota Robertui Livesey“ sugulė autentiški kalinio pasakojimai apie beviltišką, pamišėlišką, nesibaigiančią egzistenciją Alkatrazo saloje.

Per visą JAV nusikaltimų istoriją FTB tik keturiems gangsteriams priklijavo žymą „Visuomenės priešas Nr. 1“ – Džonui Dilindžeriui, Gražuoliukui Floidui, Kūdikėliui Nelsonui ir lietuvių emigrantų sūnui Alvinui Karpiui (tikrasis vardas ir pavardė Albinas Karpavičius). Būtent pastarajam vieninteliam iš šio ketvertuko mirties bausmė buvo pakeista įkalinimu Alkatrazo kalėjime, nuo ko ir prasidėjo mitais apipinto nusikaltėlio memuarų knyga.

„Ši knyga suteiks galimybę pro Alkatrazo kalėjimo grotas bent akies krašteliu žvilgtelėti į praėjusio šimtmečio 30-aisiais metais siautėjusių kriminalinio pasaulio legendų kasdienybę. Anuomet garsusis lietuvių gangsteris buvo lyginamas su drauge kalėjusiu Alu Kapone ar romantizuotaisiais gangsteriais Boni ir Klaidu. Tai, jog apie lietuvių imigrantų sūnų sklando ne ką mažiau legendų nei apie patį Amerikos kalėjimą, esantį Alkatrazo saloje – nemaža paskata su Alvinu Karpiu susipažinti bent knygos puslapiuose,“- pasakojo leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė.

Knyga pradedama nuo Alvino Karpio suėmimo akimirkos, kai FTB direktoriui Edgarui Hooveriui į pagalbą pasitelkus apie trisdešimt labiausiai patyrusių savo agentų pagaliau pavyksta suimti tuo metu labiausiai ieškomą nusikaltėlį. Memuarų rašytojas Robertas Livesey vaizdingai, tačiau neiškraipydamas istorijos, aprašo jo kvotą ir teismus. Dėstoma naujokų ,,priėmimo“ procedūra, aprašomi sargybiniai, kalinių mėginimai pabėgti, maištai ir smurtas tarp kalinių, prižiūrėtojų žiaurumas. Iš prisiminimų nedingo ir tai, kad kai Alvinas Karpis nesipyko su kitais kaliniais ar neorganizavo riaušių su sargybiniais, jį buvo galima rasti skaitantį arba kepykloje. Teigiama, kad jis buvęs ne tik išskirtinės charizmos nusikaltėlis, tačiau ir puikus kepėjas.

Kanadoje gimęs Alvinas nusikaltėlio karjerą pradėjo būdamas vos dešimties – įsilaužė į parduotuvę ir pavogė ginklą. Vėliau jis apiplėšinėjo bankus, dalyvavo susišaudymuose su policija, už išpirką grobė turtuolius, žudė. Su broliais Barkeriais sukūrė liūdnai pagarsėjusią gaują. Vienu metu A. Karpio už žmogžudystes buvo ieškoma net keturiolikoje Amerikos valstijų.

„Mano profesija buvo plėšti bankus ir grobti turtingus žmones. 1931-1936 metais tą darbą aš atlikdavau geriausiai visoje Amerikoje. Policijai aš buvau tikra rakštis - jiems kėliau pačias didžiausias problemas, kol jie turėjo pripažinti, kad mano sugebėjimai nusikaltimų kelyje dažnai pranoksta jų sugebėjimus gaudyti nusikaltėlius“, – pagyrų sau negaili knygos herojus Alvinas Karpis.