Knygas užmarštin stumia menkas finansavimas?

Tiek leidėjų, tiek knygynų atstovų teigimu, bene geriausias vaistas situacijai gerinti būtų ryžtingas valstybės apsisprendimas geriau finansuoti bibliotekas. Kartu primenamos ir prastesnės mokestinės sąlygos nei daugelyje kitų šalių.

"Autorius - asilo vietoje"

Uostamiesčio leidyklos "Eglė" direktorius Antanas Stanevičius teigia, jog nepavydėtinoje padėtyje yra atsidūrę bemaž visi Lietuvos leidėjai, ir tam paaiškinti rado gausybę priežasčių. Vienos iš jų - labai maža lietuviškų knygų rinka (tai ne anglų, rusų, ispanų ar kinų kalba), garsiosios dar anos valdžios naktinės mokesčių reformos, "nulinis valstybės ir savivaldybės dėmesys knygų leidybai" ir net knygynų lupikavimas.

PASEKMĖ. I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio manymu, viskas - apmirusi knygų leidyba, sumažėję tiražai bei sumažėjęs lankytojų skaičius bibliotekose - yra sumažėjusio valstybės finansavimo bibliotekoms pasekmė. Vyginto SKARAIČIO  nuotr.

"Galiu pateikti tikslius skaičius apie autorinius atlyginimus. Jeigu norima autoriui sumokėti 1 000 litų autorinį atlyginimą, leidyklai tenka atseikėti 1 723,42 lito. Kiek išeina procentų? Septyniasdešimt du. Gal kitur, pavyzdžiui, Norvegijoje, ir įmanoma pakelti tokius procentus, tačiau tik ne mūsų šalyje, kur pajamų skaičiai arti bado ribos", - mano A. Stanevičius.

Leidėjo manymu, didžiausios rašytojo kančios prasideda kreipiantis į leidyklą. Čia jo iš karto klausia, kas dengs bent knygos spausdinimo išlaidas, mat dažnai net ir tokiu atveju, jei yra parduodami visi išleisti knygos egzemplioriai, to nepakanka net spaustuvei sumokėti. O kur dar redagavimas, maketavimas ir visas kitas "tūpčiojimas" apie knygą...

NUO MAŽENS. Algirdo Apulskio manymu, tam, kad būtų išvengta neraštingų žmonių ateityje, nuo pat mažens reikėtų dirbti su vaikais. Tiek tėvai, tiek mokymo institucijos turėtų skiepyti meilę knygoms, pratinti vaikus skaityti. Sauliaus VENCKAUS nuotr.

Leidyklos direktorius pateikė ir konkretų pavyzdį - 1 000 egzempliorių tiražo storos knygos išspausdinimas kainuoja apie 15 tūkst. litų. Platintojai pageidauja, kad knyga knygyne nekainuotų daugiau nei 30 litų, antraip žmonės neįpirks. Leidykla knygą priversta parduoti už 13 litų, o platintojai iš skaitytojų užsiprašo antratiek arba dar daugiau. Taip ir susidaro uždaras ratas, iš kurio išbristi sunku.

"Asilo vietoje visų pirma autorius, negaunantis jokio honoraro, paskui leidėjas, kas mėnesį reketuojamas Mokesčių inspekcijos ir "Sodros", na ir galų gale skaitytojas, negalintis įpirkti reikalingos knygos", - sako pokalbininkas.

A. Stanevičiaus teigimu, knygų leidybos atžvilgiu pavyzdžiu galėtų tapti Norvegija. Ten visų knygų po pusę tiražo nuperka valstybė šalies bibliotekoms - ir leidyklos materialiai palaikomos, ir tauta šviečiama naujausiomis knygomis.

"Trečdalis Lietuvos emigravęs. Likę žmonės taupo varškei, o ne sviestui, tuo labiau knygoms. Autorius ir leidėjus remiantys fondai pristabdyti. Leidėjams nebeapsimoka leisti knygų. Aš tai darau iš inercijos, brendu į skolas, rizikuoju, tačiau vis tiek tuo užsiimu, nors ir žinau, kad vieną dieną galiu gerai gauti per sprandą", - sakė A. Stanevičius.

Jo manymu, esant tokiai padėčiai ne tik kyla grėsmė, jog ateityje šalyje sumažės raštingų, protaujančių žmonių, bet ir nukenčia pačių rašytojų ugdymas. Jei rašytojo kūriniai nėra spausdinami, kūrėjas paprasčiausiai neauga ir galų gale užgęsta.

"Kiek galima rašyti sau į stalčių? Lygiai taip pat nyksta tokia sritis kaip literatūrinės recenzijos. Knygų neįperka ne tik pavieniai skaitytojai, bet ir bibliotekos. Paties literatūrinio gyvenimo nebėra", - mano leidėjas.

Populiarėja moderniosios technologijos

Nepaisant visų sunkumų, "Eglės" leidykla kas mėnesį vidutiniškai išleidžia po knygą. Leidykla pradėjo leisti knygas ir elektroniniu pavidalu. Jomis labiausiai siekiama sudominti šalį palikusius piliečius.

"Kol kas dar negaliu pasakyti, kokie yra tikslūs šios leidybos srities rezultatai. Tačiau susidomėjimas yra. Bet kokiu atveju reikia prisitaikyti prie besikeičiančio, modernėjančio pasaulio, o ypač vytis pabėgusius lietuvius, kurie gal dar nori skaityti lietuviškas knygas", - sakė leidėjas.

A. Stanevičiaus manymu, e. knygos neturėtų visiškai iš rinkos išstumti popierinių spausdintinių variantų, mat yra sričių, kurių netenkina vien e. leidyba. Pavyzdžiui, meno ar fotografijų albumas prašyte prašosi būti išspausdintas, mat kitaip būtų sunku kūriniais grožėtis. Grožiniai romanai ir kita tekstinė informacija, leidyklos direktoriaus manymu, visiškai tinka elektroninei leidybai.

"Svarbiausia, kad žmogus skaitytų, nes tai lavina mąstymą. Juk rašto formos keitėsi nuolat. Pradžioje tekstai buvo tašomi ant akmens, vėliau rašomi ant beržo tošies, papiruso ir t. t. Pasaulis keičiasi, civilizacijos raida popierines knygas keičia elektroninėmis ir su tuo reikia susitaikyti", - teigė A. Stanevičius.

Reikia ugdyti nuo mažens

Spaustuvės "Druka" direktoriaus Algirdo Apulskio manymu, leidžiamų knygų mažėjimo tendencija Klaipėdos krašte itin aktuali.

"Rinka maža, todėl tiražai taip pat maži. Automatiškai didžiulis svoris tenka leidybinei daliai, todėl knygos savikaina tokiu atveju išeina gana aukšta. Kai mūsų leidėjai gaudavo paramą iš valstybės, Europos Sąjungos, savivaldybės, įvairių fondų, leidybos kaštai dar pasidengdavo, tačiau pastaruoju metu šie paramos šaltiniai yra ženkliai sumažėję, todėl ir susidarė tokia situacija", - pasakojo A. Apulskis.

Spaustuvės direktorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog mažėja skaitančiųjų popierinius leidinius, jaunimas linkęs naudotis internetu, kompiuterinėmis technologijomis.

A. Apulskio manymu, tam, kad būtų išvengta neraštingų žmonių ateityje, nuo pat mažens reikėtų dirbti su vaikais. Tiek tėvai, tiek mokymo institucijos turėtų skiepyti meilę knygoms, pratinti vaikus skaityti, juolab kad knygos vaikams pastaruoju metu leidžiamos itin patrauklios.

"Padėtis nėra tragiška"

Klaipėdietis S. Jokužio leidyklos-spaustuvės savininkas, fotomenininkas Saulius Jokužys teigė, jog leidžiamų knygų pastaruoju metu tikrai mažėja, taip pat mažėja ir leidžiamų knygų tiražai. Tiesa, S. Jokužio manymu, padėtis nėra visiškai tragiška. Sumažėję tiražai leidžia tarpti įvairovei, nes atsiranda galimybių išleisti daugiau nedidelio tiražo paprastesnių knygų.

"Tai, kad leidžiamų knygų mažėja, traukiasi ir jų tiražai, turi daug įvairių priežasčių. Neturėtume pamiršti interneto bei moderniųjų technologijų. Jos taip pat daug ką keičia. Tiesa, manau, kad artimiausiu metu - dar bent 200 metų - popierinės knygos technologijos neišstums. Ją dar vartys kelios ateinančios kartos", - sakė S. Jokužio leidyklos-spaustuvės savininkas.

Biblioteką iškeitė į internetą

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė tikino, jog ne tik pavieniai skaitytojai, bet ir bibliotekos gali įsigyti anaiptol ne visas knygas. Viskas remiasi į finansavimą, kuris drastiškai mažėjo po 2008-ųjų. Direktorės teigimu, sunkiausiais krizės metais bibliotekas išgelbėjo programa "Bibliotekos pažangai", todėl skaitytojų skaičius nesumenko. Ši programa sukurta padėti gyventojams įveikti skaitmeninę atskirtį - išmokti ir pradėti naudotis skaitmeniniais šaltiniais ir e. paslaugomis.

Tiesa, krizės metais bibliotekas gelbėjusi programa pastaruoju metu turi ir atvirkščią efektą.

"Programos metu dirbti kompiuteriu apmokėme apie 1 000 žmonių. Šie bibliotekos lankytojai, anksčiau įstaigoje lankydavęsi kasdien, skaitydavę laikraščius, dabar išmoko tai padaryti internetu", - paradoksišką situaciją apibūdino B. Lauciuvienė.

Direktorės teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka turi apie 21 tūkst. registruotų skaitytojų. Per metus bibliotekoje įprastai apsilankydavo apie pusę milijono lankytojų, šiemet skaičius susitraukė iki maždaug 470 tūkst.

"Pasaulis keičiasi greičiau nei mes galime numatyti. Kuo toliau, tuo labiau visas sritis užvaldo elektroninės technologijos. Aš, žinoma, negaliu numatyti, kas bus ateityje, tačiau manau, kad moderniosios technologijos užvaldys didžiąją dalį mūsų srities. Bet net ir tokiu atveju nemanau, kad knyga išnyks. Yra tokių knygų, kurių internete skaityti nesinorės, pavyzdžiui, Biblija", - mano B. Lauciuvienė.

Mažėja raštingumas

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio manymu, viskas - apmirusi knygų leidyba, sumažėję tiražai bei sumenkęs lankytojų skaičius bibliotekose - yra sumažėjusio valstybės finansavimo bibliotekoms pasekmė. Kadangi bibliotekos neturi iš ko įsigyti pageidaujamų knygų, neišperkami dideli knygų tiražai, mat paprastai apie 60 proc. tiražo nupirkdavo bibliotekos. Tokiu atveju leidėjai yra priversti mažinti tiražus, dėl to brangsta knygų savikaina, jų nebeįperka nei skaitytojai, nei tos pačios bibliotekos. Susidaro uždaras ratas.

"Kalbama, jog skaitytojų bibliotekose mažėja dėl emigracijos, tačiau yra visiškai ne taip. Jei anksčiau naujai išleistų knygų nupirkdavome po kelis egzempliorius, tai dabar kartais įperkame tik vieną. Yra galimybė knygą rezervuoti, todėl žmonės, norintys kurią nors perskaityti, gali sužinoti, po kiek laiko tą knygą galės gauti. Nutinka ir taip, kad populiarios knygos kai kuriems skaitytojams tenka laukti ir metus", - pasakojo J. Šikšnelis.

I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus manymu, nereikia laukti nė kelių dešimtmečių. Lietuvių tauta sparčiai tampa neraštinga jau šiandien ir to nepakeis jokios moderniosios technologijos.

"Jei žmonės neskaito popierinių knygų, niekas neprivers jų skaityti ir elektroninių", - mano J. Šikšnelis.

"Reikia kompleksinių priemonių"

Asta MIKELIONYTĖ, UAB "Vagos prekyba" pardavimų ir rinkodaros vadovė

Negalima teigti, kad knygynai lupikauja. Taip, maržos taikomos kaip ir visoje mažmeninėje prekyboje, tačiau jos yra tik tokios, kad knygynai galėtų išgyventi.

Esminė priežastis, dėl kurios mažėja ir knygų pasiūla, ir skaitomumas - mažėjantis gyventojų skaičius. Jei Vilniuje ši problema dar taip nejaučiama, tai visuose kituose miestuose ji yra gana didelė. Labai mažėja ir vaikų, ir jaunimo, dėl to itin smarkiai yra sumenkusi prekyba ir vaikiškomis, ir mokyklinėmis knygomis.

O galutinė knygos kaina nuolat didėja ir dėl augančių kuro, patalpų nuomos kainų, didėjančių komunalinių mokesčių. Nuo sausio dar padidėjo ir minimali mėnesinė alga. Deja, bet knygos yra ne pirmo būtinumo prekė, tad didėjant jų kainoms mažėja pardavimo apimtys.

Manau, kad situaciją galėtų pagerinti tai, jei valdžia imtųsi kompleksinių priemonių. Pradedant tokiomis nedidelėmis kaip akcijos, propaguojančios knygų skaitymą, ir baigiant esminėmis - perkant daugiau knygų šalies bibliotekoms, kuriant palankesnę mokestinę aplinką leidybai. Žinia, nemažai šalių knygoms taiko nulinį PVM tarifą, o pas mus jis siekia 9 procentus. Į šią sritį reikia žiūrėti pirmiausia kaip į kultūrą, o ne kaip į gryną verslą.

Informacija

UAB "Creditreform Lietuva" analizė rodo, kad grožinės literatūros knygų (skaičiuojant pavadinimais) šiuo metu išleidžiama 25 proc., populiariosios literatūros - 13 proc., o mokomosios literatūros - net 41 proc. mažiau negu 2008 m. Tiražų vidurkis sumenko iki 1 200 egzempliorių.

Lietuvos bibliotekose sparčiai mažėja registruotų skaitytojų. Nuo 2007 m. miestų bibliotekų lankytojų sumažėjo 4 proc., o miestelių ir kaimų bibliotekų - 8 proc. Teigiama, kad viena iš priežasčių yra sparčiai menkstantys bibliotekų knygų fondai. Tačiau esami lankytojai nuo 2009-ųjų bibliotekose lankosi dažniau. Kadangi knygų mažėja, jos greičiau susidėvi. Jų pasiūla bibliotekose yra nepatenkinama.

"Lietuvoje yra apie 2000 bibliotekų. Tai reiškia, kad jei kiekviena biblioteka nupirktų bent po pusę kiekvienos išleidžiamos knygos, mes, leidėjai, apie problemas nekalbėtume. Deja, bibliotekos knygoms pirkti neturi pinigų, nes finansavimas yra sumažėjęs 67 procentais", - neseniai vykusioje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentas Remigijus Jokubauskas.

Naujausias tyrimų bendrovės "Vilmorus" atliktas tyrimas atskleidė, kad visiškai neskaito daugiau kaip pusė suaugusiųjų ir daugiau negu ketvirtadalis vaikų iki 10 metų. Skaitymui suaugusieji skiria vidutiniškai 23 min., o vaikai - 31 min. per dieną.

Įvairia leidyba šiuo metu užsiima 588 įmonės, iš jų knygas leidžia 170 leidyklų. Nors leidėjų skaičius išlieka sąlygiškai stabilus, tačiau sektorius netenka darbuotojų. Sparčiausiai jų mažėja laikraščių ir knygų, lėčiau - žurnalų leidyboje. Tik kiek daugiau negu pusė leidybos įmonių yra pelningos, daugelio jų apyvarta mažėja. 2012 m. pardavimo apimtį sekėsi išlaikyti tik vidutinio dydžio leidykloms.

Dar viena iš pardavimo mažėjimo priežasčių - knygų piratavimas internete. Nepaisant leidėjų pastangų tai sustabdyti, beveik kiekviena išleista popierinė knyga per tris dienas yra nuskenuojama ir nelegaliai platinama interneto tinklalapiuose.

LLA atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuvoje nebus atnaujinta Nacionalinė skaitymo skatinimo programa ir ugdomi skaitymo įgūdžiai, toliau mažės mėgstančiųjų ir gebančiųjų skaityti, menks Lietuvos piliečių raštingumo įgūdžiai, atitinkamai mažės knygų poreikis ir jų prieinamumas.