Knyga apie skulptūrų parką primena istoriją

Pirmosios Klaipėdos viešosios kapinės įkurtos dar 1820 metais.  Istorikai teigia, kad laukuose už miesto įkurtos kapinės buvo gražiai apželdintos, čia būta prabangių mauzoliejų, paminklų, meniškai vertingų kaltinių kryžių.

„Ilgainiui jos tapo labai patrauklia pasivaikščiojimų vieta. Čia ateidavo ne tik artimieji, lankantys kapus, bet netgi šalia esančių mokyklų mokiniai. Mokytojai botanikos pamokas čia vesdavo, nes augalų įvairovė buvo didelė. Taip pat būdavo ir piešimo pamokos“, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.

Įvairių tautybių ir socialinių sluoksnių žmonės čia laidoti iki pat pokario. 1975-aisiais sovietų valdžios sprendimu kapinės buvo sunaikintos. Tai matęs ir nemažą dalį kryžių, tvorelių, paminklų išgelbėjęs muziejininkas pasakoja, kad elgtasi itin barbariškai.

„Su kūjais daužo paminklus, laužo metalą, krauna į sunkvežimius ir veža į Rimkus, į metalo laužą. Man tai – nesuvokiami dalykai. Mes sakome, kam jums vežti į Rimkus, taigi vežkime į senamiestį. Va taip ir išslapstėme. Nežinojome, ką darysime, kur dėsime – svarbiausia buvo išsaugoti“, – pasakojo muziejininkas Dionyzas Varkalis.

Ant po žeme likusių maždaug 40 tūkst. klaipėdiečių palaikų buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Čia eksponuojama daugiau nei 100 skulptūrų, sukurtų per 15 metų Smiltynėje vykusius simpoziumus. Iš 60-ies jas kūrusių skulptorių, dešimt yra tapę Nacionalinės premijos laureatais.

„Norėjosi apie šitas dvi tapatybes kalbėti lygiavertiškai, nes paprastai yra iškeliama tai, ko nebėra, o tarsi tai, kas yra šiuo metu. Tai yra nelabai vertinga, gal ten iš viso nieko nėra, kažkokie akmens luitai. Aš taip nemanau. Tad tiesiog norėjosi vienoje knygoje sujungti pokalbį apie šituos du dalykus“, – tvirtino knygos sudarytoja Sondra Simanaitienė.

Knygoje pateikiami ne tik straipsniai apie kapinių ir parko istoriją, bet ir vizijos, kaip būtų galima įamžinti čia amžino poilsio atgulusių klaipėdiečių atminimą bei suteikti didesnę meninę vertę egzistuojančiai skulptūrų ekspozicijai.

Vienos nuomonės, kaip parkas turėtų atrodyti ateityje, dar nėra, todėl tikimasi, kad naujoji knyga bus lyg kvietimas diskutuoti.