Knyga apie Lietuvos tapatybę nuo senovės iki dabarties

Knygos pavadinimas "LITUA" - tai aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos vardą. Ją įvertino ir savo įspūdžiais pasidalino prof. dr. Albinas Drukteinis ir prof. Vladas Žulkus. Pajuokauta, kad autorių daug kas laiko ne tik keistuoliu, bet dar ir pavojingu, nes jo neįsprausi į rėmus, jis drįsta kelti mintis, kad lietuvių tauta yra išskirtinė.

Knygą autorius rašė 40 metų, pradėjęs savo esė spausdinti dar pogrindžio spaudoje. Kalbininkas pasakė: "Nereikia keliauti į Tibeto vienuolyną, užtenka kelionės į save - tai daug sudėtingiau, bet įmanoma." Prof. A. Drukteinis, aptardamas knygoje publikuojamą kalbos ir kalbotyros istoriją bei filosofiją, sakė, jog ta knyga gali savaip išgąsdinti kalbininkus. Prof. V. Žulkus kalbėjo, kad mums amžinai rūpi klausimas: kas mes, iš kur atėjome, kur mūsų protėvynė.

Archeologas analizavo knygoje "LITUA" aprašytą baltų religijos kilmę. Anot ruso baltisto Vladimiro Toporovo, senovės baltų religija buvo pramonoteistinė, tai yra, tikėta į vieną Dievą, ir tik vėliau prasidėjo daugiadievystė. V. Žulkus kalbėjo ir apie baltų šventviečių fenomeną, priminė, jog mokslininkai šventviečių laukus tyrinėjo fizikos prietaisais, ir išties nustatė, kad žemės gelmėse glūdi anomalijos.

"Nejaučiu priešpriešos prieš senąją pasaulėžiūrą ir krikščioniškąją. Man buvo svarbu pažvelgti į kalendorines šventes kaip sistemą, kuri kitose tautose sutrupėjusi arba išnykusi. Į tokias egzotiškas gentis kaip galindai, jotvingiai. Mes, lietuviai, tebegyvename girioje, nors jos nebėra, ji - mumyse", - sakė A. Patackas. Pažymėjo, kad didis poetas Oskaras Milašius teturėjo ketvirtadalį lietuviško kraujo, bet jis buvo didi asmenybė, kuri matė Lietuvą kaip idėją. O kas Lietuvos idėją išpažįsta, tas ir yra lietuvis. Pacitavo poetą: "Šalis šita nežino prabangos liūdnos - subręsti." Lietuva yra Europos vaikystė - amžinai žalias rojus. A. Patackas priminė, kad filosofas Antanas Maceina yra sakęs: "Mes esame miško tauta, todėl gamtos ritmas mums yra savas. Jis apsprendžia mūsų vidaus gyvenimą ir kūrybą. Savo viduje mes esame išlaikę tą pirmykštį gamtos nekaltumą."

"Giliausias lietuviškos baltiškos gyvensenos palyginimas yra Vaižganto, kuris sakė: "Glūdėti - bene bus tinkamiausias terminas lietuvių būdui išreikšti", - sakė knygos autorius.

Renginio metu A. Patackui mjr. Jonas Zajančiauskas įteikė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos I laipsnio medalį už nuopelnus Sąjungai ir Tautai.

Knygą 1 400 egzempliorių išleido "Vagos" leidykla, leidimas bus pakartotas. A. Patackas drauge su dar 3 autoriais rengia naują knygą apie kultūrą.