Po sėkmingo debiuto Klaipėdoje kapela gastroliavo po visą Lietuvą, o po kelerių metų klaipėdietiškas "desantas" papildė įvairiatautį Kauno Valstybės teatro orkestrą. Šios istorinės ištakos davė pradžią Lietuvos pučiamųjų muzikos sąjūdžiui, tais pačiais kriterijais vadovavosi ir stygininkai, pagal galimybes siekę išsaugoti orkestrinio muzikavimo tradiciją.
Pučiamųjų instrumentų specialybės buvo ir yra viena iš reprezentacinių S. Šimkaus konservatorijos grandžių. "Pūtikų fenomenas" išugdė Lietuvos pučiamųjų ir simfoninių orkestrų pirmųjų partijų atlikėjus, grupių koncertmeisterius, reprezentacinių orkestrų vadovus, Vilniaus ir Klaipėdos brass kvintetų muzikantus.
"Vieni geriausių Lietuvoje" - taip įprastai pristatomi trombonininkas Marius Balčytis, trimitininkas Algirdas Januševičius ir daugelis kitų "šimkiukų", o apie Petrą Vyšniauską, kurį dalinasi akademinės ir džiazo muzikos pasauliai, jam kūrinius dedikuoja kompozitoriai, reikėtų atskiros studijos...
Profesorius Juozas Domarkas neabejotinai yra vienas garsiausių Klaipėdos konservatorijos absolventų. Jis - Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) ilgametis meno vadovas ir vyriausias dirigentas, autoritetingas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dirigavimo katedros vedėjas, pelnęs garbingiausius Lietuvos apdovanojimus.
Maestro Stanislovas Domarkas - taip pat konservatorijos auklėtinis, ženkliausi jo pastarųjų dešimtmečių darbai nuveikti Klaipėdos krašte.
Pučiamųjų orkestrų dirigento, kompozitoriaus, aranžuotojo keliu pasuko Kazys Daugėla, parengęs kelias dešimtis autorinių programų su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru "Trimitas".
S. Šimkus į smuiko klasę priimdavo tik pačius geriausius.
Konservatorijos styginių orkestras ar bent jau "mažoji sudėtis" - smuikininkų ansamblis - griežė visais laikais. O didžiųjų, jubiliejinių švenčių progomis dažnai susiburia "jungtinės pajėgos", nes, pasak S. Šimkaus, "lietuviai moka organizuotis, turi savo gražią, galingą dainą ir, reikalui esant, moka iš visų kraštų vienon vieton susirinkti".
Tarp S. Šimkaus konservatorijos absolventų stygininkų - LNSO altų grupės koncertmeisteris Arūnas Statkus, ilgametis "Trimito" vadovas šviesaus atminimo Romas Balčiūnas. Orkestrų, kuriuose skamba "šimkiukų stygos", geografija netelpa Europos žemėlapyje...
Konservatorijoje surengtame pianistų absolventų koncerte skambino skirtingų kartų muzikantai, baigę mokyklą per pastaruosius 25-erius metus. Tai šiuo metu Lietuvoje gyvenantys studentai, magistrantai, atlikėjai, pedagogai ar kituose muzikos bei kultūros baruose besidarbuojantys buvę "šimkiukai". Paskyrę gyvenimą vienam sunkiausiai "suvaldomų" instrumentų, jie pasklido po pasaulį ir rado savo veiklos nišas. Apie auklėtinių koncertinę, pedagoginę, kūrybinę veiklą ateina žinios iš JAV, Norvegijos, Maltos, Austrijos ir kitų šalių.
Konservatorijos liaudies instrumentų ansamblis, 1978 m. dalyvavęs ISME konferencijoje Kanadoje, įgyvendino S. Šimkaus viziją aprengti orkestrantus tautiniais rūbais ir nukakti į Amerikos žemyną. Juozas Žilevičius Klaipėdos muzikos mokykloje buvo įsteigęs folkloro būrelį, o nuo 1952 metų tautiniai instrumentai pradėjo skambėti profesionaliai, į šį skyrių integruota ir akordeono specialybė.
Pirmųjų absolventų prisiminimuose mokykla turėjo tik vieną chromatinę birbynę, tačiau tai nesutrukdė Pranciškui Budriui, Antanui Jonušui, Pranciškui Narušiui, vėliau Vytautui Zeleniui ir kitiems tapti aukšto lygio profesionalais.
Konservatorija išugdė ir visą būrį aktyviai koncertuojančių kanklininkių. Aistė Bružaitė tiki šio subtilaus instrumento suklestėjimu, o Giedrė Šiaulytė, pasirinkusi retą ir tiesiogine prasme sunkų instrumentą arfą, muzikuoja su Lenkijos nacionalinio radijo simfoniniu orkestru.
Vadovaujant J. Karosui, konservatorija pradėjo rengti profesionalius dirigentus. Tarp pirmųjų absolventų - Lietuvos chorų maestro, Klaipėdos kultūros magistras Robertas Varnas, dimisijos majoras, ilgametis Lietuvos kariuomenės garbės sargybos orkestro kapelmeisteris Justinas Jonušas, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro "Gintarėlis" vadovas šviesaus atminimo Juozas Kubilius. Subrendo ir ambicinga jaunesnioji dirigentų karta. Austrijoje "reziduojantis" Arūnas Pečiulis - Zalcburgo miesto chorų vyriausiasis dirigentas, muzikinių festivalių vadovas, tarptautinių konkursų laureatas. Šiaulių valstybinio kamerinio choro "Polifonija", berniukų ir jaunuolių choro "Gintarėlis" meno vadovas Tomas Ambrozaitis stebina drąsiais meniniais projektais, žavi principingu požiūriu į kultūros reiškinius.
Specialiosios muzikos teorijos skyrius pokario metais išugdė kelias muzikologų ir kompozitorių kartas, šiuo keliu pasuko ir kai kurie kitų specialybių absolventai. Šiaulių universiteto profesorius Eduardas Balčytis, LMTA studijų prorektorė doc. dr. Vida Umbrasienė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojas Algirdas Kiškis, muzikologai Vaclovas Juodpusis, Zita Kelmickaitė, Rūta Vildžiūnienė, kompozitorė Loreta Narvilaitė dirba įvairiuose mokslinės, akademinės, kūrybinės veiklos baruose.
S. Šimkaus amžininkai, apibūdindami "tą grynosios muzikos garbintoją, aukštojo meno apaštalą" teigė, kad jis turėjo "besąlyginį pasiaukojimą menui ir tautai...".
O kaip konservatorijos misiją suprantame šiandien? Į tai atsakė direktorė Loreta Jonavičienė: "Muzika - beribis tobulos harmonijos ir grožio pasaulis. Todėl žmogus, visa siela pasišventęs jos tarnystei, tampa neatsiejama šio pasaulio dalimi, skleidžiančia šviesą kitų žmonių širdyse - taip tarnaudamas gėriui, išminčiai ir meilei."
Rašyti komentarą