Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos 90-mečiui: absolventų keliais

Jaunas mokyklos direktorius Juozas Karosas dar 1938 m. žurnale "Muzikos barai" rašė: "Gal nė vienai mokslo ar meno įstaigai Lietuvoje neteko tiek pergyvenimų, reformų ir persiformavimų, kaip Klaipėdos konservatorijai." Pranašiški žodžiai ne kartą buvo tapę realybe, tebelydi jie šią muzikos ugdymo įstaigą ir šiandien...

1949-aisiais - pirmoji laida

1945 m. vasarą J. Karosas surado tris dėstytojus: Povilą Pokrovskį, galintį dėstyti fortepijono pamokas, muzikos teorijos specialistą Antaną Grudzinską ir dainininkę Eleną Mažrimaitę-Dirsienę.

Kartu su S. Šimkaus laikų ūkio dalies vedėju Jonu Poderiu jis rinko Klaipėdoje mažiau aplaužytas kėdes, stalus ir viską, kas tiktų mokyklai. Palaipsniui vienas po kito į Klaipėdą atvyko karo negandų išblaškyti žmonės, kuriems buvo lemta iš griuvėsių prikelti ir atgaivinti muzikos mokyklos tradicijas neužmirštant S. Šimkaus priesakų: "Tik per gerą mokyklą tauta gali pakilti."

Palaipsniui sugrįžo įprastos muzikos specialybės, atsirado naujų, o 1949 m. mokyklą baigė pirmoji pokario metų absolventų laida.

Jau 66-oji karta

Pirmajam pokario metų direktoriui J. Karosui išvykus į Vilnių, mokyklai įvairiais laikotarpiais vadovavo Leonardas Staneika, Aleksandras Buzys, Vaclovas Šerkšnas, Teresė Beinoraitė, Heincas Kybelka, Jonas Kasnauskas, Biruta Vaišienė.

Įstaiga keitė ir savo pavadinimą, ir geografinę padėtį. Galiausiai ji grįžo į pirmuosius rūmus (dabar S. Šimkaus g. 15) bei pasipuošė iškaba, už kurią savo laiku taip kovojo įkūrėjas S. Šimkus.

1967 m. vasario 24 dieną mokyklai buvo suteiktas Stasio Šimkaus vardas. Tai - diena, sukūrusi naujų ir prasmingų tradicijų. Viena jų - geriausių mokinių Garbės knyga, kuri kasmet papildoma jaunais veidais ir naujais vardais.

Šiandien direktorės Loretos Jonavičienės vadovaujama Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija ugdo jau 66-tą absolventų laidą. 1945-2013 metais mokyklą baigė 2 665 moksleiviai, įgiję fortepijono, styginių, pučiamųjų, mušamųjų, liaudies instrumentų ir akordeono, dainavimo, choro dirigavimo bei muzikos teorijos specialybes.

Konservatorijos absolventai pasklido po visą pasaulį, tačiau su dauguma jų ryšiai nėra nutrūkę. Savo mokyklą jie prisimena įvairiai: atvykdami koncertuoti, rengdami bendrus projektus, patikėdami mokyklai savo ugdytinius, tiesiog užsukdami aplankyti.

Dauguma "šimkiukų" tapo atlikėjais, pedagogais, mokslininkais, administratoriais, vadybininkais, aktoriais, poetais, politikais, verslininkais, medikais, bankininkais ar tiesiog profesionaliais koncertų klausytojais, kultūringais žmonėmis, anot S. Šimkaus "išmokusiais estetiškai gėrėtis muzika".

Karjeros - ir Lietuvoje, ir pasaulyje

Kalbant apie tuos S. Šimkaus konservatorijos absolventus, kurie pasiekė aukščiausių muzikos meno viršūnių, tapo savo srities autoritetais bei padarė tarptautinę karjerą, reikėtų pasižvalgyti po pasaulio, Europos ir Lietuvos teatrų, orkestrų, chorų bei kitų muzikos pasaulio sferų labirintus.

Dainavimo specialybė S. Šimkaus konservatorijoje visada buvo viena populiariausių ir iki šiol tokia liko, juolab kad klasikinį dainavimą 2010 m. papildė populiariosios muzikos specializacija. Dauguma auklėtinių, tapusių vokalinio meno grandais, profesinius pradmenis įgijo Klaipėdoje, vėliau tobulino savo meistriškumą įvairiose Lietuvos bei pasaulio aukštosiose mokyklose. Kiti dainavimą "atrado" vėliau, S. Šimkaus konservatorijoje baigę fortepijono, styginių, liaudies instrumentų, choro dirigavimo ar muzikos teorijos specialybes.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, išaugusiame iš Klaipėdos liaudies operos, nuo pat pastarosios egzistavimo pradžios dainavo ir tebedainuoja S. Šimkaus muzikos mokyklos-konservatorijos auklėtiniai. "Pradininkų" Jadvygos Grikšienės, Šarūno Juškevičiaus, Valerijos Balsytės tradicijas tęsia Dalia Kužmarskytė, Loreta Ramelienė, Mindaugas Rojus, Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė, debiutiniais vaidmenimis džiugina Beata Ignatavičiūtė.

Užsienyje sėkmingą solistės karjerą pradėjusi, tačiau į gimtąją Palangą sugrįžusi Zalcburgo universiteto "Mozarteum" absolventė Giedrė Zeicaitė yra viena kūrybingiausių ir aktyviausių Klaipėdos regiono kamerinio dainavimo atlikėjų, su scenos partnerėmis rengianti originalius, kartais netikėtus, bet visada profesionalius muzikinius projektus.

Tarp Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistų taip pat yra nemažai "šimkiukais" tituluojamų menininkų. Į teatro istoriją įrašytos Elenos Saulevičiūtės, Ramutės Tumuliauskaitės pavardės, o viena žymiausių dabarties operos solisčių - profesorė Sigutė Stonytė.

Joana Gedmintaitė, pradėjusi solistės kelią nuo Metų operos vilties nominacijos, vėliau tapusi Metų operos soliste, yra lietuviškoji Dalia B. Dvariono operoje "Dalia", Siuzana W. A. Mozarto "Figaro vedybose" ir daugelio kitų operų herojė. Ji bendradarbiauja su "Vilnius City Opera", koncertuoja su Lietuvos nacionaliniu ir valstybiniu simfoniniais orkestrais, dainuoja įvairių pasaulio šalių scenose.

Laima Jonutytė, Audrius Rubežius, Kęstutis Alčauskis, Sandra Janušaitė, unikalaus balso - sopranino - savininkas Viktoras Gerasimovas - tai Nacionalinio operos ir baletos teatro ir Kauno valstybinio muzikinio teatro etatiniai solistai ar svečiai, kurių studijų geografija plati, kūrybinės biografijos įspūdingos, o sparčiai gausėjantis sukurtų vaidmenų sąrašas byloja apie aukštai iškeltą profesinio meistriškumo kartelę.

Jauna, bet jau daug pasiekusi charizmatiškoji solistė Lauryna Bendžiūnaitė dar besimokydama Klaipėdoje išsiskyrė ypatinga valia, darbštumu, atkakliu tikslo siekimu. Studijos Londono karališkojoje muzikos akademijoje, darbas Stokholmo karališkojoje operoje, vaidmenys "Vilnius City Operoje" - tai tik keletas L. Bendžiūnaitės svaiginančios karjeros detalių.

Daug metų užsienio šalių teatruose dirbančių operos solistų "šimkiukų" taip pat yra.

Tarp jų - už Atlanto gyvenanti Danutė Grauslytė-Mileika, Vokietijoje įsikūrę Rosita Kekytė bei Eseno miesto Aalto muzikinio teatro solistas Almas Švilpa. Solistas dainavo Miuncheno, Berlyno, Drezdeno, Štutgarto, Vienos, Maskvos ir kitų miestų operos scenose. Dainininkas yra parengęs boso partijas įvairių kompozitorių operose nuo baroko iki XX amžiaus.