Klaipėdos skulptūrų parkas - neįvertintas unikumas

Istorija ir menas

XX a. antroje pusėje sukurtas granito skulptūrų parkas Klaipėdoje yra unikali, tačiau nepakankamai vertinama ir reklamuojama uostamiesčio ir Lietuvos meno ir kultūros vertybė. Prie tokios išvados priėjo apskritojo stalo diskusijos, surengtos Klaipėdos skulptūrų parko 30-mečio proga, dalyviai.

Į Klaipėdos skulptūrų parko jubiliejinį paminėjimą susirinko jį kūrę skulptoriai, menotyrininkai, kitų meno parkų kūrėjai bei mecenatai, muziejininkai, Savivaldybės atstovai, paveldosaugininkai, menui neabejingi miestelėnai.

Diskusijoje "Klaipėdos skulptūrų parkas: vakar, šiandien, rytoj" skulptoriai prisiminė pirmuosius Smiltynėje organizuotus skulptūrų simpoziumus ir aistringas menininkų atrankas į šias kūrybines stovyklas.

"Sukurti darbą Klaipėdos skulptūrų parkui buvo garbės reikalas. Tuomet tai buvo vienintelė tokio pobūdžio granito skulptūrų ekspozicija šalyje", - prisiminė klaipėdietis skulptorius Algirdas Bosas.

Visi diskutavusieji vienbalsiai sutiko, jog Klaipėdos skulptūrų parkas - unikali to laikmečio skulptūros kolekcija, vertinga tiek savo tematika, tiek forma. Anot menotyrininkų, tokio dydžio skulptūrų per tokį trumpą laiką - skulptoriai dirbdavo po du mėnesius - šiuolaikiniai skulptoriai nesukuria.

Diskusijoje, buvo siūlymų atgaivinti Smiltynės skulptorių simpoziumų tradiciją ir dar papildyti parką keliomis dešimtimis šiuolaikinių kūrinių.

Kartu buvo paliesti ir jautriausi klausimai apie Klaipėdos skulptūrų parko ir šioje vietoje buvusių senųjų miesto kapinių sąveiką, parko priežiūrą bei apsaugą nuo vandalų.

Pasak Mažosios Lietuvos muziejaus, kuriam prieš keletą metų perduotas Skulptūrų parko turtas, direktoriaus Jono Genio, vandalų nuniokotos skulptūros sėkmingai restauruojamos. "Šiuo metu sandėliuose saugome dar 7 restauruotus kūrinius, tačiau negalime jų pastatyti, kol parke nėra įrengtos stebėjimo kameros".

Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė patikino, kad stebėjimo kameros turėtų atsirasti jau iki šių metų pabaigos.

Dauguma diskusijos dalyvių pasisakė prieš buvusių kapinių gaivinimą šioje vietoje: "Skulptūros juk neteršia mirusiųjų atminimo ir negali būti nė kalbos apie kūrinių iškeldinimą iš šios vietos, nes kiekvienas darbas buvo statomas atsižvelgiant į jį supančią erdvę, derinant su architektais", - kalbėjo menininkai, visgi sutikdami, kad mirusiųjų atminimas turėtų būti įamžintas atminimo lenta.

Svečiai iš sostinės diskusijoje akcentavo, jog Klaipėdos miestas ir parką administruojantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus nepakankamai skiria dėmesio šio parko reklamai turistiniuose leidiniuose, internete ir demonstravo solidžius leidinius apie kur kas jaunesnius, tačiau privačia iniciatyva įsteigtus Europos bei "Vilnojos" skulptūrų parkus.

Faktai

* Dabartinio skulptūrų parko vietoje 1820 m. buvo pašventintos miesto centrinės kapinės.

* Kapinėse buvo palaidota daug iškilių asmenų: Klaipėdos istorijos autorius Jonas Zembrickis, Klaipėdos uosto statytojas, knygos apie uostą autorius Karlas Veitas, istorikas Arturas Bitensas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas Adomas Brakas, alaus daryklos steigėjas Rainekė, kunigas, pirmosios mokyklinės chrestomatijos autorius Jakobė, lituanistinio sąjūdžio veikėjas, klaipėdos krašto tautosakos rinkėjas, pirklys, žvejybosmeistras Ernstas Vilhelmas Berbomas ir kt. Jų atminimas parke nėra įamžintas.

* Klaipėdos miesto kapinės pradėtos naikinti po Antrojo pasaulinio karo, kai mieste neliko vietinių žmonių.

* 1975 m. Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas įsakė nušluoti buvusias kapines nuo žemės paviršiaus.

* 1977 m. Smiltynėje pradėti rengti skulptorių simpoziumai, kurių metu sukurti kūriniai buvo statomi parke.

* Per 15 metų 72 skulptoriai iš visos Lietuvos Klaipėdos skulptūrų parkui sukūrė 145 skulptūras.

Jurga PETRONYTĖ