Klaipėdos šiuolaikinė dailė - pasmerkta išnykti?

Problema

Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10) atidaryta vilniečių meno kolekcininkų Dalios ir Gintaro Gruodžių paroda paskatino pasidomėti, kas ir kaip kaupia šiuolaikinės dailės kūrinių kolekciją Klaipėdoje.

Meno kolekcija - iš plenerų

Beje, patys Gruodžiai naujausių savo kolekcijos kūrinių parodą pavadino "Sugrįžimas II". Mat Gintaras Gruodis yra gimęs ir užaugęs Klaipėdoje, ir su žmona Dalia gyvenęs čia 10 metų. Dabar vyras su žmona gyvena sostinėje, o vasaras leidžia iš patėvio paveldėtame Bikuškio dvare (Utenos rajonas).

Vaizdingame Alaušo ežero pusiasalyje įkurtas 200 metų istoriją skaičiuojantis dvaras buvo per sovietmetį neteko savo autentikos. Sutvarkę buitį Gintaras ir Dalia Gruodžiai sumanė su menininkų pagalba atkurti dvasingą dvaro atmosferą.

Ponia Dalia Gruodienė prieš aštuonerius metus pradėjo organizuoti dailės plenerus ir kurti dvaro galeriją, Gintaras - kviesti muzikantus ir rengti dvare koncertus.

Per aštuonerius metus Bikuškio dvare įvyko 21 pleneras, kuriame dalyvavo menininkai iš visos Lietuvos, o daugiausiai iš Vilniaus bei Kauno. Daugiausia buvo tapybos plenerų, taip pat vyko skulptūros simpoziumas, moterų grafikių kūrybinė stovykla.

Plenerams pasibaigus ekonomistės išsilavinimą turinti ponia Dalia sukviesdavo į dvarą verslininkus ir organizuodavo darbų pardavimą. Iš kiekvieno plenero likdavo paveikslų ir dvare. Taip Dalia ir Gintaras Gruodžiai sukaupė vertingą beveik 200 kūrinių kolekciją, atspindinčią šiuolaikinės lietuvių dailės tendencijas.

Šiuo metu Klaipėdos galerijoje Gruodžiai pristato naujausius, per pastaruosius dvejus metus kolekciją papildžiusius kūrinius. Ekspozicijoje tapybos grandų Gintarės Uogintaitės, Žygimanto Augustino, Broniaus Gražio, Eugenijaus Antano Cukermano, šviesaus atminimo Ričardo Vaitkūno ir kt. kūriniai.

Ponia Dalia Gruodienė prieš trejus metus už kūrybines iniciatyvas buvo apdovanota Vilniaus miesto apdovanojimu Kristoforu. Ji taip pat yra ir Valdovų rūmų paramos fondo Valdybos narė, Vilniaus dailės akademijos meno tarybos narė, stipendijų jauniesiems menininkams steigėja. Pati Dalia džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau žmonių, užsiimančių panašia veikla, kaupiančių meno vertybes. Jos pavyzdžio paskatintas Vidmantas Martikonis pradėjo organizuoti tarptautinius simpoziumus ir kurti Vilnojos akmens skulptūrų parką.

Nėra mecenavimo tradicijos

"Klaipėdos galerijos" direktorė Violeta Josionienė pastebėjo, jog Klaipėdoje privačios meno mecenavimo tradicijos dar nėra.

"Yra pavieniai atvejai. Pernai kūrybinę stovyklą ir dailės darbų pirkimą organizavo žinomas uostamiesčio meno kolekcininkas Edmundas Kolakauskas. Nemažą Klaipėdos meno kūrinių kolekciją yra sukaupęs aktorius Bronius Gražys. Verslininkai Liandsbergiai keletą metų organizavo tarptautinius dailės plenerus Vilkėnų malūne prie Švėkšnos, tačiau vienoje vietoje sukauptos didelės kolekcijos, turinčios išliekamąją vertę, nėra", - sakė V. Jusionienė.

Pokalbininkė apgailestavo, kad uostamiestyje sukurtų meno kūrinių nesupirkinėja nei miestas, nei valstybė, tačiau jais labai domisi užsieniečiai. "Per pastarąjį 10-15 metų laikotarpį Klaipėdoje sukurtų meno vertybių neliks. Jos masiškai iškeliauja į užsienį, išsibarsto privačiuose interjeruose", - įsitikinusi V. Jusionienė.

Nevertiname savo meno

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos vedėja, menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, prieš metus parengusi parodą "Trys Klaipėdos dailės dešimtmečiai", patvirtino, jog klaipėdiečiai nevertina aukščiausios kokybės meno, kurį turi pašonėje.

"Mes žavimės smėlio ar šiukšlių krūvelėmis Paryžiuje ar Berlyne, bet nepastebime pašonėje esančių šedevrų, turinčių išliekamąją vertę, - sakė K. Jokubavičienė.

Pasak muziejininkės, P. Domšaičio galerijoje eksponuojamoje parodoje "Trys Klaipėdos dailės dešimtmečiai", atspindinčioje uostamiesčio dailės raidą ir ryškiausias personalijas, apsilankę užsieniečiai aikčioja.

"Galerijoje lankosi kultūros srityje išprusę žmonės. Jie stebisi mūsų grafika, kad dar yra piešiančių žmonių, vertina mūsų skulptorių technologijas, klasikinę tapybą. Šiuolaikiniame pasaulio meno kontekste šios vertybės baigia išnykti. Rengdama šią parodą siekiau parodyti, atkreipti visuomenės dėmesį į Klaipėdos meną. Ekspozicijos darbai surinkti iš dailininkų dirbtuvių, privačių kolekcijų. Deja, ši paroda kitais metais pasibaigs ir darbai vėl išsibarstys", - apgailestavo menotyrininkė.

K. Jokubavičienė mano, jog iniciatyvą išsaugoti bent trečdalį šios vertingos kolekcijos galėtų pademonstruoti miesto Savivaldybė. "Juk šie kūriniai atspindi bendrą mūsų miesto kultūros lygį", - sakė muziejininkė.

K. Jokubavičienė pridūrė, jog meno kūrinių kaupimas yra ne tik Klaipėdos, bet ir visos šiuolaikinės Lietuvos dailės problema.

Pirko tik R. Treigio fotografijas

Šiuo metu rekonstruojamos Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinės dailės galerijos vedėjos Lolitos Jablonskienės manymu Klaipėdos dailės kūrinių kaupimas - yra pačių klaipėdiečių reikalas.

Kultūros ministerija, pasak pašnekovės, dailės kūrinių įsigijimui tik pastaruosius trejus metus skiria po 100 tūkstančių litų kasmet visiems šalies muziejams. Palyginimui pokalbininkė pateikė kaimynų latvių pavyzdį. Latvijos Vyriausybė ir Rygos savivaldybė skyrė 1 milijoną latų Baltijos šalių meno kūriniams įsigyti naujai kuriamo Šiuolaikinio meno kolekcijai.

"O mūsų 100 tūkstančių ašarų dalybas atlieka speciali valstybinė komisija, kuri nesiteikia motyvuoti savo sprendimų, kodėl perkami vieni ar kiti kūriniai", - replikavo muziejaus darbuotoja.

Nacionalinės galerijos prioritetai, anot L. Jablonskienės, - šiuo metu yra fondų papildymas tų XX a. antrosios pusės autorių, kurie nedalyvavo oficialiose parodose, kūriniais bei 10 dešimtmečio dailininkų, kurie integravo Lietuvos meną į europinį dailės kontekstą, kūriniais.

"Kiek atsimenu per tuos kelerius metus daugiausia buvo nupirkta Vilniaus ir Kauno dailininkų darbų. Iš Klaipėdos įsigyta tik fotomenininko Remigijaus Treigio fotografijų", - sakė pokalbininkė.

Lietuvos nacionalinės galerijos vedėja negalėjo pasakyti, kiek uostamiestyje sukurtų meno kūrinių yra Lietuvos dailės muziejaus fonduose, iš kurių bus suformuota būsima galerijos ekspozicija. "Iš viso fonduose yra 400 tūkstančių eksponatų, tarp jų yra ir klaipėdietiško meno vertybių, pradedant Adomo Brako grafikos darbais baigiant Algirdo Boso skulptūromis", - sakė užtikrino L. Jablonskienė.

Jurga PETRONYTĖ