Kada pirmą kartą susidūrėte su fotografija?
Fotografija nėra mano vienintelis raiškos būdas. Kadangi, kaip menininkui, įdomios įvairios sritys, tad neatsitiktinai viena iš jų yra fotografija. Su šia sritimi susipažinau vaikystėje, kai tėtis padovanojo juostinį fotoaparatą "Zenit".
Esate plataus profilio menininkas. Kuri veiklos sritis Jums artimiausia?
Turiu tapybos magistro diplomą (juokiasi), todėl gal neatsitiktinai ši sritis yra atspirties taškas požiūryje į kūrybą apskritai. Taip pat videomenas yra labai aktualus man.
Kas Jus įkvepia kūrybai?
Na, sunku pasakyti. Įvairios situacijos. Didelę įtaką daro aplinka, sutikti žmonės, naujos pamatytos vietos. Jos apskritai daro įtaką ne tik kūrybai, bet ir žmogaus poelgiams, mintims. O mintys atsispindi kūrybiniuose procesuose.
Kaip apibūdintumėte savo kūrybą? Kokia ji?
Galima sakyti, kad šiuolaikinis postmodernistinis žmogus nėra vienalypis. Jį daug kas veikia, žmogaus asmenybė yra susidvejinusi ar net susipenkiagubinusi. Todėl sunku pasakyti, kokia yra mano kūryba. Jei kalbame apie kūrybą žvelgiant iš profesionaliosios pusės, tai ji keliauja etapais. Atrandu temą ir ją vystau keliose medijose. Kelerius metus plėtojau temą "Pėdsakai". Ją sudarė fotografijų ciklai, tapybos darbai, video-. Dabar mane domina šiek tiek provokuojanti tema - paslėpti vaizdai. Ir paroda, kuri bus atidaryta penktadienį, vadinasi "Paslėpti vaizdai 2" (pirmoji parodos dalis buvo eksponuojama Kaune. - Aut. past.) Pagrindinė parodos idėja yra ta, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vyrauja vaizdų kultas, kai žmonės nori kuo daugiau pamatyti, parodyti savęs, kuomet vaizdo suvokimas tampa vartotojiškas ir hipertrofuotas, mano meniniu atsaku šiam vaizdų kultui tampa bandymas paslėpti - pavyzdžiui, užkasti vaizdą (juokiasi). Ar bent jau kitaip pažiūrėti į pačius vaizdus. Noriu pasakyti, kad gal kartais vaizdą reikia paslėpti. Todėl parodoje bus paslėptų vaizdų. Galbūt kai kurie darbai yra nutolę nuo temos, kiti - labiau ją atitinka. Tai - daugiažanrė multimedijinė paroda. Įvairiose medijose stengiuosi pateikti savo darbus, išsaugodamas stilistinį vieningumą. Tikiuosi, žiūrovui pavyks atskleisti šią idėją.
Kokio pobūdžio darbai bus eksponuojami parodoje?
Tai - multimedijinė paroda. Fotografija, tapyba, grafika, video-. Lankytojai pamatys ne vieną žanrą.
Kiek laiko ruošėtės šiai parodai?
Tai yra pastarųjų poros metų tema.
Ar tai didžiausia Jūsų darbų paroda?
Galbūt. Ši paroda išsiskiria tuo, kad šioje erdvėje plačiausiai pristatytos bus medijos. Tai išsamiausias mano projektas šiemet Klaipėdoje. Pernai Klaipėdos parodų rūmuose taip pat pristačiau personalinę parodą. Ji buvo šiek tiek siauresnė. O šiemet pateiksiu savo kūrybą įvairiose srityse.
Ko tikitės iš parodos?
Tai labai filosofinis klausimas. Žmogus dažnai užduoda sau klausimus. Ypatingai sudėtinga atsakyti ir šį klausimą. Konkretaus atsakymo nepasakyčiau, net jei jį ir žinočiau. Nenorėčiau to atskleisti. Menininko vieta ir situacija pasaulyje iš dalies šiek tiek provokuojanti aplinką ir patį save. Užduoti tam tikrus klausimus, kurie provokuotų ne tik žiūrovą, bet ir patį menininką. Paroda yra tarsi atsakymas man pačiam, kur link aš einu su kūryba. Tai taip pat yra atsakymas žiūrovams, ko jie nepastebi. O, atėję į parodą, supranta, kad gali būti ir taip. Parodos tikslas yra provokaciniai kausimai ir atsakymai.
Kokių lankytojų ir kokios jų gausos tikitės?
Tai priklauso nuo daug ko. Manau, kad ne tik meno žmogui įdomus gali būti šis projektas. Kultūrinis gyvenimas turi būti įdomus visiems miestelėnams. Manau, kad paroda gali patikti įvairiems žmonėms. Tikiuosi jų dėmesio ir dalyvavimo parodos atidaryme.
Ar galima teigti, kad žmonių, apsilankančių Jūsų parodose, įvairovė prasideda meno žmonėmis ir plečiasi iki verslo pasaulio žmonių?
Žinoma. Lankytojai privalo būti ir verslininkai. Meno ir verslo kontaktas yra ypač glaudus šiuolaikiniame pasaulyje. Investicijos į meno kūrinius Lietuvoje dar nėra labai išplitusios. Tačiau vakarų pasaulyje verslininkai ir menininkai nėra juoda ir balta. Tai tarsi sintezė. Menas iš verslo gauna pinigus, o finansininkams menas gali būti gera investicija. Praplėsdamas žiūrovų klausimą, galiu pasakyti, kad pernai mano močiutė, sulaukusi 85 metų amžiaus, lankėsi mano parodoje. Būdama tokio garbingo amžiaus ji sugebėjo atvažiuoti į mano darbų parodą. Tai tik parodo parodų lankytojų įvairovę.
Kokį įspūdį paliko Vakarų pasaulio menas?
Vakarų pasauly ne tik meninė, bet ir socialinė raida nebuvo patyrusi sovietinės priespaudos. Todėl Lietuvoje yra sudėtingiau.
Esate gimęs ir augęs tarybinėje Lietuvoje. Kokį įspūdį paliko tų laikų menas?
Su menu pradėjau bendrauti sovietmečiu. Tėtis mane nuvedė į dailės gimnaziją penktoje klasėje. Kaip tik tuo metu buvo pradedamos jausti Atgimimo mintys ir idėjos. Tais sunkiais laikais principinis dalykas buvo laisvės, raiškos ribojimas. Visiška priešingybė menininko prigimčiai. Menininkas turi būti laisvas, jei jis nori kurti. Tikrieji menininkai laikėsi pogrindyje ir finansiškai buvo nesaugūs. O tie, kurie pakluso taisyklėms ir laikėsi draudimų, gyveno gerai. Aišku, negalima teigti, kad vieni buvo geri, o kiti - blogi. Buvo sunkūs laikai. Žmogus turėjo prisitaikyti, kad galėtų gyventi. Dabar, manau, visai kita situacija. Dabar laisvės pojūtis yra neribojamas - nors atsiranda ir kitų niuansų.
Koks Vakarų pasaulio miestas paliko didžiausią įspūdį Jums, kaip menininkui?
Vienas mano didžiausių atradimų yra Berlynas. Tai artimiausias didelis miestas, lengviausiai pasiekiamas Lietuvai. Miestas pasiekiamas vos per vieną dieną, jei keliauji automobiliu. Informacijos ir meninės raiškos kiekis yra labai didelis. Berlynas man paliko gilų įspūdį.
Kokie yra Jūsų artimiausi kūrybiniai planai?
Turiu planų Berlyne. Parodinių planų.
Ar esate užsispyręs žmogus?
Nesu užsispyręs kaip žemaitis. Užsispyrimo tiek neturiu. Bet pradėtus darbus stengiuosi baigti.
Jūsų išsilavinimas skelbia, kad esate dailininkas. Kas tapyboje Jums svarbiausia?
Tapyboje man svarbiausia ekspresija, tam tikra meditatyvinė raiška. Man mažiau patinka sudėtingi, figūriniai darbai. Aišku, studijų metu teko išbandyti viską. Mane žavi spontaniškumas.
Ar puošiate namuose sienas savo darbais?
Taip, bet laisvos vietos ant sienų dar yra. Ir ne tik mano bute. Darbų trūkumus aš matau, bet, jei padarai gerą darbą, kodėl gi jo nepasikabinus ant sienos? Galų gale juk visada sieki geriausio. Todėl man nuo vaikystes dienų įaugę į kraują, kad sienos turi būti nukabinėtos paveikslais, čia turbūt tėčio auklėjimas.
Ar tėtis Jūsų įkvėpėjas?
Jis buvo menininkas ir mane tam pastūmėjo. Jis - pirmasis ir svarbiausias mokytojas.
Kokių pomėgių turite?
Kaip tikras lietuvis labai myliu krepšinį. Man labai smagu važinėtis dviračiu. Mėgstu keliauti. Nesu visiškas kelionių fanas. Man nebūtina bent kartą per mėnesį kažkur nuvykti. Bet jei kelionė įvyksta, esu tuo patenkintas ir stengiuosi bent keletą kartų per metus išvažiuoti kur nors toliau.
Po šio pokalbio su menininku Sauliumi Paliuku belieka aplankyti jo parodą. Ji turėtų būti nenuspėjama ir intriguojanti. Gal ne vienam lankytojui sukels filosofinių klausimų bangą ar atsakys į seniau kilusius gyvenimo klausimus. Lankytojai laukiami Klaipėdos kultūrų komunikacijų parodų rūmuose, rugpjūčio 6 dieną. Durys atidaromos 17 valandą. Daugiau apie autoriaus kūrybą galite rasti www.paliukas.lt
Rašyti komentarą