Klaipėdos kultūros gniūžtė: ryškiausi 2012-ųjų įvykiai

Metų jubiliejai

Bene įsimintiniausias 2012-ųjų metų jubiliejus - Klaipėdos dramos teatro aktoriaus, nacionalinės premijos laureato Vytauto Paukštės 80-metis. Šio nusipelniusio klaipėdiečio jubiliejų šventė visas miestas. Klaipėdiečiai rinkosi Teatro aikštėje, kur aktoriui išsakė savo sveikinimus ir linkėjimus, dovanojo gėles. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat negailėjo gražių žodžių sveikindama V. Paukštę. "Teatro istorijos puslapiuose ir žmonių širdyse įamžinti ryškiausi V. Paukštės vaidmenys - jo lūpomis kalbėjo Mindaugas ir Mažvydas, Karalius Lyras, Satinas ir Sokratas. Lietuvai ir jos kultūrai itin brangūs darbai stiprino meilę Tėvynei, tikėjimą laisve ir tiesa", - sakė ji savo sveikinime.

SENIAUSIAS. Miesto gimtadienio proga buvo pristatytas seniausias žinomas dokumentas su Klaipėdos miesto antspaudu. 

2012-ieji uostamiesčio žmonėms atnešė ir dar daugiau gražių jubiliejų. 60-ąjį gimtadienį šventė klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas. "Kai padaryta skulptūra, švenčiu jos gimtadienį, tai man kur kas svarbiau už baliuką savo gimtadienio proga. Geras jausmas: patiri malonumą, įvertini klaidas, atsiranda naujos patirties ir gebėjimų", - taip apie savo jubiliejų sakė pats skulptorius. Beje, tokį pat apvalų jubiliejų šiemet atšventė ir nuolat besišypsanti A. Sakalausko žmona aktorė Virginija Kochanskytė.

60-ąjį gimtadienį šiemet šventė ir fotomenininkas, leidyklos-spaustuvės įkūrėjas ir savininkas Saulius Jokužys. "Lietuviai save lygina su ąžuolais. Iš tiesų esame dygliuota pajūrio zunda, turinti gilias šaknis, kurių neišrauna jokie pasaulio vėjai", - pajūriui ištikimas išliko S. Jokužys.

GARSENYBĖ. Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatoriams į uostamiestį pavyko prisivilioti pasaulinio garso žvaigždę saksofonistę Candy Dulfer ir jos grupę. 

75-mečio jubiliejų šventė ir maestro Eduardas Kaniava - viena ryškiausių dainavimo meno asmenybių, Lietuvos baritonų primarijus, garsinantis Klaipėdos vardą visoje Lietuvoje ir užsienyje bei didiems darbams ugdantis jaunąją kartą.

Beje, garbingus jubiliejus šiemet minėjo ne tik Klaipėdos žmonės, bet ir pats uostamiestis. 2012-aisiais Klaipėda šventė 760-ąjį gimtadienį. Mieste netrūko šventinių renginių bei sveikinimo pasirodymų.

Metų seniena

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje rugpjūčio 1 d., miesto gimtadienio proga, drauge su kitais parodos "Klaipėdos tapatumo ženklai: antspaudas, herbas, vėliava" eksponatais buvo pristatytas seniausias žinomas dokumentas su Klaipėdos miesto antspaudu. Juo paženklintas originalus 1446 metais rašytas Klaipėdos miesto burmistro ir tarybos laiškas Liubeko miesto burmistrui ir tarybai. Uostamiesčio 760-ies metų sukakties proga jį muziejui paskolino Liubeko archyvininkai.

Eksponatą atvežė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų, kurie vieninteliai Lietuvoje turi teisę kultūros vertybėms transportuoti, atstovai. Dokumentas buvo vežamas specialiu automobiliu, kuriame įrengtas oro kondicionierius, yra didelė hermetinė dėžė, kurioje palaikoma tinkama dokumentui temperatūra. Dokumento turinys yra gana konkretus. Laiško, kurio buvo parašyta vos keletas eilučių, tikrumui paliudyti ir buvo uždėtas antspaudas. Istorikai sakė, jog iki šiol mes, neskaičiuojant archeologinių radinių, Klaipėdoje nesame turėję nei XV, nei XVI a. originalių dokumentų, turime jų tik iš XVIII a. - žemėlapių ir kitokių. Tad atsigabentas iš Liubeko dokumentas išties svarbus miesto šventės akcentas.

Metų premija

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui Vyriausybė 2012-aisiais paskyrė dvylika kultūros ir meno premijų. Viena jų skirta ir Klaipėdos miesto garbės piliečiui, fotožurnalistui, kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui.

PREMIJA. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui Vyriausybė 2012-aisiais apdovanojo Klaipėdos miesto garbės pilietį, fotožurnalistą, kraštotyrininką Bernardą Aleknavičių.

Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų bei kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą. B. Aleknavičius - vienas žymiausių Šakių krašto bei Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojų. Prieš keletą metų B. Aleknavičius Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekai neatlygintinai perdavė savo sukauptą neįkainojamos kraštotyrinės vertės archyvą.

Metų įvertinimas

Klaipėdos kultūros magistro vardas 2012-aisiais metais suteiktas chorinės bendrijos "Aukuras" steigėjui, chorvedžiui ir docentui Robertui Varnui. Šis vardas suteiktas už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvoje ir Klaipėdoje puoselėjant chorinę kultūrą, rengiant tarptautinius chorų renginius, vadovaujant didžiausiems ir gražiausiems Lietuvos chorams bei kitus didžius darbus.

Beje, viena iš kandidačių į šiųmečius kultūros magistrus buvo ir "Vakarų ekspreso" žurnalistė Gražina Juodytė. Jos kandidatūrą pasiūlė Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyrius. G. Juodytė pasiūlyta už išleistas istorinių apybraižų knygas "Klaipėdos akvarelės", gilų pėdsaką palikusias ne tik klaipėdiečių, bet net ir užsienio lietuvių gyvenime, reikšmingą žurnalistinį darbą bei aktyvų visuomeninį gyvenimą.

DAKTARAS. Baigiantis metams Klaipėdos universitetas pasipildė dviem naujais garbės daktarais. Vienas iš jų - publicistas, eseistas, poetas, vertėjas, Jeilio universiteto profesorius dr. Tomas Venclova.

Metų skulptūra

Pasaulinėje EXPO 2012 parodoje Lietuvą pristatė klaipėdiečio Vytauto Karčiausko skulptūra. 2 metrų 35 centimetrų aukščio žiedas, iš vidaus padengtas gintaru, kaip pagrindinis parodos akcentas, reprezentavo Lietuvos meną. Už kūrybiškumą atskleidžiant pagrindinę pasaulinės parodos temą komisija mūsų šalies paviljonui skyrė sidabro apdovanojimą - tai pirmasis toks Lietuvos įvertinimas pasaulinėse EXPO parodose po Nepriklausomybės atgavimo.

Klaipėdietis menininkas tik vėliau skulptūrą pristatė ir klaipėdiečiams. Tiesiai iš Pietų Korėjos atkeliavęs jo sukurtas "Amber-O" žiedas suteikė galimybę miestiečiams tapti šio meno kūrinio dalimi. Miestiečiai į žiedą galėjo mesti savo palinkėjimus mylimam miestui - Klaipėdai.

FASADAS. Miestiečiams atvertas Dramos teatro fasadas sužibo naujomis ryškiomis spalvomis.

Metų tęsinys

2012-ųjų rudenį dienos šviesą išvydo jau trečioji "Vakarų ekspreso" žurnalistės Gražinos Juodytės knyga "Klaipėdos akvarelės". "Pastatai - kaip pastatai, o svarbiausia - žmonės. Būtent jie kuria miestą, todėl ir nusipelno didžiausios pagarbos", - taip paprastais žodžiais tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris apibūdino "Vakarų ekspreso" išleistą trečiąjį G. Juodytės kuriamo istorinių apybraižų ciklo "Klaipėdos akvarelės" tomą.

"TURGAUS NAKTIS". Profesionalūs ir mėgėjai muzikantai, aktoriai, klounai, mimai ir kiti menininkai pakvietė miestiečius į spalvingą meninę provokaciją - "Turgaus naktį". 

Metų atsinaujinimas

Šio titulo šiemet nusipelnė jau kelerius metus rekonstrukcijos pastoliuose skendintis Klaipėdos dramos teatras. 2012-aisiais teatro pastatas pagaliau nusimetė uždangas. Miestiečiams atvertas Dramos teatro fasadas sužibo naujomis ryškiomis spalvomis. Pastarosios sukėlė nemažai diskusijų, mat teatro veidą pakeitė neatpažįstamai. Tiesa, kol kas teatras atsinaujino tik išoriškai. Vidaus darbus ketinama baigti 2014-ųjų pavasarį.

Metų "privatizacija"

Kol miesto politikai ginčijosi, ką daryti su buvusios Vydūno mokyklos pastatu, jį "privatizavo" miesto menininkai. Nors sklypo, kuriame stovi Vydūno vidurinė mokykla, detaliajame plane numatyta, kad pastatas turi būti nugriautas, tai iki šiol nepadaryta. Iš pradžių uostamiesčio politikai svarstė, jog tai galėtų atlikti pati savivaldybė, tačiau nutarta, kad tai kainuotų pernelyg daug. Vėliau svarstyta pastatą parduoti su sąlyga, kad naujasis savininkas mokyklą nugriaus, tačiau birželio pabaigoje į karštas diskusijas įsivėlę Klaipėdos miesto tarybos nariai taip ir nepritarė buvusios uostamiesčio Vydūno mokyklos pastato privatizavimui. Idėja Klaipėdos menininkus įkurdinti vienoje vietoje sklandė jau seniai.

MENININKAI. Buvusiame Klaipėdos Vydūno mokyklos pastate įsikūrė jaunieji menininkai.

Kai tik atsilaisvino Vydūno mokyklos patalpos, vėl apie tai prabilta. Šios minties įgyvendinimą inicijavo uostamiesčio mero patarėjas Simonas Gentvilas, Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus ir grupė menininkų, jau turėjusių loftų ir menų fabrikų steigimo patirties. Pavasarį čia po truputį ėmė įsikurti pavieniai menininkai ir įvairios jų grupės. Vos sužinoję apie tokią galimybę, patalpų paprašė per 30 kūrybininkų. Vydūno mokyklos klasėse ir įvairiuose kabinetuose įsikūrė fotografai, architektai, floristai, odininkai, vizualiųjų menų atstovai, muzikantai ir gausybė kitų menininkų. Taip pat čia prisiglaudė ir kelios visuomeninės organizacijos.

JUBILIATAS. Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Vytauto Paukštės jubiliejinį gimtadienį šventė visa Klaipėda. 

Metų renginys

Spalį Klaipėdoje gyvenantys, dirbantys ir kuriantys menininkai pakvietė miestiečius į senąjį turgų "sukirsti rankomis". Profesionalūs ir mėgėjai muzikantai, aktoriai, klounai, mimai ir kiti menininkai surengė spalvingą meninę provokaciją - "Turgaus naktį". Pirmą kartą Lietuvoje turgaus prekėmis virto dainos, šokiai, žmonių ir lėlių spektakliai, cirko triukai - visa tai, ką vadiname sielos penu. Šventės tikslas - burti ir stiprinti bendruomės ryšius mieste - regis, pavyko puikiai. Miestelėnai nepabūgo net pliaupiančio lietaus ir dar ilgai kalbėjo apie iki tol Klaipėdoje neregėtą renginį. Beje, jo iniciatorius - vienas garsiausių Lietuvos aktorių ir režisierių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Masalskis.

Metų viešnia

2012-aisiais kasmetinis Klaipėdos pilies džiazo festivalis nušvito naujomis spalvomis. Organizatoriams į uostamiestį pavyko prisivilioti pasaulinio garso žvaigždę saksofonistę Candy Dulfer ir jos grupę. Pilnametystės sulaukęs Klaipėdos pilies džiazo festivalis įrodė, kad tik čia "Grammy" nominantai koncertuoja nemokamai (Vilniuje C. Dulfer koncertas kainavo mažiausiai šimtą litų).

Šios garsios olandų saksofonistės atliekamas melodijas dauguma Lietuvos žmonių žino mintinai. Candy Dulfer kompozicija "Lilly was here", 1990-aisiais tapusi pasauliniu hitu, kurį į savo repertuarą įtraukia kone kiekvienas save gerbiantis saksofonininkas, ji nuolat skamba radijo laidose, renginiuose, šventėse, kavinėse. Pasaulinio garso žvaigždė koncertuodama uostamiesčio džiazo festivalyje pritraukė melomanus ne tik iš visos šalies, bet ir kaimyninių valstybių. Gausiai susirinkusi minia negailėdama jėgų šėlo net ir itin žvarbiu ir visiškai vasaros neprimenančiu oru.

TREČIOJI. 2012-ųjų rudenį dienos šviesą išvydo jau trečioji "Vakarų ekspreso" žurnalistės Gražinos Juodytės knyga "Klaipėdos akvarelės".  

Metų garbės daktarai

Baigiantis metams Klaipėdos universitetas pasipildė dviem naujais garbės daktarais. Šis titulas suteiktas Lenkijos visuomenės veikėjui, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, įtakingo "Gazeta Wyborcza" laikraščio redaktoriui Adamui Michnikui bei publicistui, eseistui, poetui, vertėjui, Jeilio universiteto profesoriui dr. Tomui Venclovai.

Garbės daktaro regalijos vienam aktyviausių Lenkijos "Solidarumo", nuo kurio prasidėjo komunizmo žlugimas Rytų Europoje, veikėjų A. Michnikui įteiktos už nuopelnus demokratijos plėtrai, pozityvaus dialogo tarp lenkų ir lietuvių tautų palaikymą. T. Venclova Klaipėdos universiteto garbės daktaru inauguruotas už plačią ir gilią pilietinę, akademinę ir kūrybinę veiklą, nuopelnus Lietuvos kultūrai ir literatūrai bei kultūrinio dialogo sklaidą.