Klaipėdos kultūra: mieganti ar užmiršta vartotojų?

Kai kurie menininkai teigia, jog geriausia taktika ta, kurią atspindi posakis "Jeigu Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą". [CITATA]

"Linkę į saviplaką"

Į šią aktualią diskusiją Klaipėdos kultūrininkai įsivėlė Kultūros dienos proga. Pradinį toną diskusijai uždavė neseniai knygą "Klaipėdos diskursai 1990-2010 m.: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija" pristatę sociologai Aldis Gedutis ir Liutauras Kraniauskas.

A. Gedutis pastebėjo, jog kultūra Klaipėdoje kovoja su jūra ir dažniausiai yra tapatinama tik su miesto šventėmis. Filosofo ir sociologo teigimu, klaipėdiečius kankina "Po dvidešimties metų" sindromas. Kalbant su seniau kultūriniame gyvenime itin aktyviai dalyvavusiais klaipėdiečiais, skamba tokios frazės, kaip "užmigęs miestas", "naminiai žmonės", "o kai mes pradėjome...", "nebeliko mieste "Prieplaukos", "Teatrabario"...", "o Žalio laikais..."

"Klaipėdiečius kankina labai didelė nostalgija. Jie ilgisi 1989-1995 metų, kai kultūra, jų manymu, klestėjo", - sakė A. Gedutis.

L. Kraniauskas pastebėjo, jog kultūra Klaipėdoje vis dėlto yra vartojama, tačiau jos vartotojų skoniai skiriasi. Todėl formuojasi grupės, mėgstančios skirtingas šventes. Vieni renkasi Jūros šventę, kiti kino festivalį "Tinklai", treti Džiazo festivalį ir pan.

"Daugelis žino savo vartotoją. Jei meno kūrėjai skundžiasi, kad trūksta žiūrovų, vadinasi, jie jau nebepažįsta savo vartotojo. Kultūros kūrėjai baiminasi masinės kultūros. O be reikalo, nes ji turi savo pranašumų. Klaipėdos kultūrą galima pavadinti mozaikine ar vitražine. Yra daug skirtingų dalykų, kuriuos renkasi skirtingi žmonės", - sakė L. Kraniauskas, raginęs nenuvertinti ir pačių klaipėdiečių dažnai peikiamos Jūros šventės.

VšĮ "Klaipėdos šventės", kuri organizuoja ir Jūros šventę, vadovas Romandas Žiubrys taip pat ragino labiau išnaudoti šį masinį renginį.

STOKA. Vartotojų stoką kūrybininkai aiškina skirtingai - vieni mano, jog mieste apskritai per mažai žmonių, kiti kaltina įgūdžių stoką, treti pasigenda pačių menininkų ambicijų ir iniciatyvų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Esame linkę į saviplaką ir savismerką. Kodėl nuolat kalbame, kad Jūros šventė - tai alaus šventė. Turime galvoti, ką apie save šnekame. Reikėtų teigiamai vertinti tai, ką turime. Jūros šventė - tai ne blogis, o užtikrinti žmonių srautai. Reikia galvoti apie projektus, kurie toje šventėje gali būti ir turėti savo auditoriją. Prisiminkite, kaip istorinė paroda rado savo vietą tiesiog gatvėje ir žmonių atidaryme dalyvavo tikrai daug. Tai puikus priėjimas prie žiūrovo. Jūros šventėje pristatykime tai, kas klaipėdietiška, išnaudokime ją kaip tramplyną", - kvietė R. Žiubrys.

Reikia prisivilioti žiūrovą

Klaipėdos jaunimo teatro vadovas, režisierius Valentinas Masalskis teigia Klaipėdoje esantis pernelyg trumpai, kad galėtų ką nors kritikuoti, tačiau pastebėjo, jog šiuolaikinis menininkas yra praradęs objektą ir iš čia kyla visos problemos, mat objektu dažniausiai tampa nauda.

"Mes praradome žmogų, kaip objektą. Šiuolaikinis menininkas turi įtraukti, susikurti savo vartotojų bendruomenę. Žmogui reikia padėti gyventi. Kodėl klaipėdiečiai traukia į "Akropolį"? Ten jiems jauku, šilta, patogu ir gražu. Ar menininkai turi pasiūlyti tokių vietų, kur žmogus taip jaustųsi? Yra kultinės šventės, tačiau nėra paprastos kasdienės tradicijos. Išnaudokime viską, ką turime. Kad ir tą pačią jūrą. Žmones į "Akropolį" kviečia, o mes jų nekviečiame ir nieko jiems neduodame. Nereikia galvoti, kad mes darome kažką išskirtinio ir žmonės turi patys pas mus ateiti", - sakė V. Masalskis.

Režisieriaus manymu, šiuo metu Klaipėdos kultūroje trūksta konkurencijos, todėl reikia galvoti, kaip pritraukti jaunus kūrėjus, išvilioti juos iš sostinės, mat uostamiestis tikrai turi ką pasiūlyti.

"Šiuolaikiniai menininkai yra išmokę rašyti patogius projektus. Gauna 10-12 tūkstančių litų, 5-7 tūkst. pravalgo, o už likusius suorganizuoja kokį nors renginį. Jų ambicijos apsiriboja tik išgyvenimu. Pamirštama, jog kultūra turi atnešti kažką naujo", - teigė V. Masalskis.

Trūksta įgūdžių

"Švyturio menų doko" steigėjas Vaidas Kvedaras mano, jog kartais net ir patys įvairiausi žiūrovų viliojimo būdai nepadeda, ir vartotojų problema yra tikrai didelė.

"Sunku pritraukti žiūrovą, ypač jaunimą, mat žmonės tiesiog nesidomi savimi. Darome viską - įvairiausio pobūdžio renginius - ir brangesnius, ir pigesnius, ir visai nemokamus. Neįtiko paprastos kėdės, nupirkome minkštasuolius. Niekas nepadeda. Žmonių kaip nėra, taip nėra. Jie nesidomi, nenori, jiems nereikia", - sakė V. Kvedaras.

Muzikos studijos "Grock" vadovas Linas Švirinas pastebėjo, jog vartotojų mažėja ne dėl to, jog pastariesiems nereikia kultūros, bet dėl to, jog mieste apskritai mažėja gyventojų.

BŪDAS. Klaipėdos jaunimo teatro vadovas režisierius Valentinas Masalskis ragino menininkams patiems ieškoti būdų rasti savo žiūrovą - eiti į gatves, pajūrį ir kitas viešas vietas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Miesto augimas, gyventojų skaičius taip pat labai svarbu. Jei jų būtų daugiau, gal tada į renginius susirinktų didesnis skaičius?" - klausė muzikos pedagogas.

Menotyrininkė Goda Giedraitytė tikina, jog vartotojų trūkumas egzistuoja dėl pamatinių dalykų - įgūdžių ir poreikio trūkumo.

"Žmogus į kultūrinį renginį neina tada, kai tam neturi įgūdžių ir poreikio. Pavyzdžiui, aš neinu į futbolo rungtynes, nes tam neturiu įgūdžių, manęs ten niekas nesivesdavo. Jeigu tėvai ar mokyklos atstovai neveda vaiko į parodų salę, tai jis ir užaugęs į ją neis, nes tiesiog nežinos, ką čia veikti, kaip jam duodamą produktą vartoti", - sakė menotyrininkė.

Jos teigimu, labiausiai prisidėti prie vaikų kultūrinio ugdymo turi švietimo sistema. Vaikai turi būti mokomi eiti į renginius ir kultūros įstaigas.

"Klaipėdoje kultūros - sočiai. Vartokit, kiek norit. Aš į visus įvykius nespėju. Klausimas, kiek žmonės tos kultūros nori, kiek jai turi laiko. Klaipėdoje visų pirma žmogus traukia į gamtą, o tik po to kažkur kitur. Įstaigos turi užtikrinti tradicijų tęstinumą, kad prisiviliotų savo vartotoją", - teigė menotyrininkė.

G. Giedraitytės manymu, ambicijų klaipėdiečiams netrūksta. Trūksta apsisprendimo ir suvokimo. Kūrybininkai kažkodėl nesugalvoja kažko išskirtinio, o skuba daryti tai, ką daro visi.

Pasigenda tinkamo valdžios požiūrio

"Klaipėdoje kultūros yra labai daug. Neįmanoma į visus renginius nueiti. Prisiminkime "Europiadą", Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivalį ir kitus renginius. Tai darėme pirmą kartą, o viskas pavyko aukščiausiu lygiu. Klaipėda tikrai nėra beviltiška. Kultūrą kiekvienas suvokia skirtingai. Turime sudaryti sąlygas, ugdyti žmonių kultūrinį skonį. Vartotojas turi turėti galimybę vartoti tokią kultūrą, kokia jam priimtina", - sakė Klaipėdos koncertų salės direktorė Danutė Žičkuvienė.

Moters teigimu, vystant miesto kultūrą trūksta ne tik kūrybinių ambicijų, bet ir tinkamo valdžios požiūrio. Savivaldybės puslapyje, kurį pirmiausia atsiverčia norintys atvykti į Klaipėdą, sudėtinga rasti informacijos apie mieste vykstančius renginius, ypač jei tiksliai nežinai ko ieškai. D. Žičkuvienės teigimu, visų pirma būtent ir reikia sutvarkyti erdvę, kurioje viešai pristatomi miesto renginiai.

Trūksta bendrosios kultūros

Klubo "Mes galim" atstovas Andrius Ignatjevas pastebėjo, jog kultūra nėra tik menas. Tai ir sugebėjimas gatvėje vienas kitam pasakyti "labas", nebijojimas prie parduotuvės palikti dviračio, močiutės pervedimas per gatvę ir pan. O to Klaipėdoje trūksta.

"Jei žmogus yra apsišvietęs menininkas, tai dar nereiškia, kad jis yra kultūringas", - sakė A. Ignatjevas.

Vaikino teigimu, dar viena problema - požiūris į jaunus menininkus. Miestą puošia tik gerai žinomų ir jau pagarbą užsitarnauti spėjusių menininkų skulptūros ir kiti meno kūriniai. Tuo tarpu jaunieji menininkai, anot A. Ignatjevo, yra ignoruojami.

"Teko girdėti daug istorijų, kai jauni menininkai kreipiasi į Dailininkų sąjungą ar kitą instituciją su savo pasiūlymais, brėžiniais, planais puošti miestą, tačiau į jų darbus nežiūrima. Iš karto yra klausiama, ką jis baigė. Jei pasako, kad mokslus Vilniuje ar kitame šalies mieste, atšaunama, kad kai baigs mokslus bent jau Rusijoje, kaip jie, senieji, tada bus galima pasišnekėti. O kiek kainuoja kūrybiniai mokslai Lietuvoje? Jauni žmonės klimpsta į skolas, kad galėtų studijuoti, o po to yra nuvertinami jau įsitvirtinusių profesionalų", - sakė A. Ignatjevas.

Reikia turėti viziją

Klaipėdos kūrybininkų nuoskaudas ir godas išklausęs buvęs švietimo ir mokslo ministras, Seimo narys Gintaras Steponavičius linkėjo labiau pasitikėti savo jėgomis.

"Mažiau bambėjimo, daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Viskas priklauso nuo vidinio žmogaus nusistatymo. Turime ne ugdyti įpročius, o atrasti kūrybišką priėjimą prie kiekvieno žmogaus. Reikia sudaryti terpę, kur skleidžiasi kūryba, kur vertinamos idėjos. Kultūra turi skverbtis į įvairias sritis, kad ir tą pačią industriją", - sakė G. Steponavičius.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas taip pat pastebėjo, jog uostamiestis turi gerą kūrybinį potencialą, tačiau nesugeba jo iki galo išnaudoti.

"Reikia turėti viziją ir pamažu eiti jos link. Nereikia karštakošiškų sprendimų. Klaipėdos kultūra - ne mieganti, o dar neišskleidusi sparnų. Ambicijų stoka yra viena iš problemų. Jei žvelgsime į ateitį užsidėję praeities akinius, liksime dabartyje ir niekur nejudėsime", - sakė miesto meras.