Klaipėdos krašto dienai - folkloro spektaklio „Jau saulelė“ premjera

Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų švęsime kitų metų sausio 1 d. Mažosios Lietuvos dainiumi vadinamo poeto kūryba ne tik neprarado savo aktualumo, tačiau tarsi laiko nugludintas perlas tapo dar vertingesnė, o klasiko gerbėjų ratas išplito ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

K. Donelaičio indėlis į lietuvių kultūrinės sąmonės ir tapatybės formavimąsi dar nėra pakankamai įvertintas, o jo kūryba to meto pasaulinės literatūros kontekste tik dėl lietuvių kalbos nepopuliarumo netapo tokia garsi, kaip jo amžininkų Voltero, Ruso ar Didro. Net po trijų šimtmečių nesiliaujame gėrėtis turtinga, hiperbolėmis, ironija ir vaizdingais posakiais prisodrinta, iškilmingu hegzametro ritmu plaukiančia poeto kalba, ryškiais teatrališkais personažais, lietuviškos valstiečio pasaulėjautos potėpių kuriamais gamtos vaizdais. O tėviškas kunigo pabarimas, paguodos žodis bei laiku ir vietoje priminta šventojo Rašto eilutė visa tai sujungia į darnią visumą: Dievas, gamta, žmogus. K. Donelaičio kūryba primena mums, kad esame ne tik lietuviai, bet ir krikščionys.

Tai nori pasakyti ir folkloro spektaklio „Jau saulelė“ (scenarijaus autorė ir režisierė Dalia Kiseliūnaitė) kūrėjai ir atlikėjai. Gausios „Metų“ ištraukos čia perpinamos daugybe Mažosios Lietuvos dainų, smulkiosios tautosakos, oracijų, įprasminami gamtos vaizdai ir kaimo bendruomenės papročiai, kuriami personažai, griežiama Mažosios Lietuvos instrumentais, įterpiami rekonstruoti šokiai, aktoriai dėvi moksliškai atkurtus kostiumus. Svarbiausiais veiksmo momentais suskamba lietuviškos liuteronų giesmės. Čia ir orūs senoliai, ir padūkę vaikai, ir gyvybingas jaunimas, ir kilnios žiuponės, čia daug garsų, spalvų ir pasididžiavimo savo tautos turtais. Atlikėjai – Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai „Alka“ ir „Vorusnėlė“, vaidmenis kuria Jonas Liorančas, Antanas Butkus, Evaldas Pletkus, R. Šeputis ir kt. Instrumentinės dalies vadovas – Jonas Petrauskas, scenografė – Austėja Znaidauskaitė, choreografė – Jūratė Čapaitė.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio minėjimas nebūtų brandus, jei tą dieną neprisimintume ir kitos Mažosios Lietuvos dalies, tos, kuri pagimdė lietuviškąją raštiją, mokyklą, poeziją ir dar daug ką, kas šią Nemuno pakrantės dalį, pamarį ir pajūrį leido išlaikyti lietuvišką.

Tad kviečiame visus pažiūrėti spektaklį „Jau saulelė“ (4 dalys) sausio 18 d. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36), pradžia 18 val.

Kvietimai į Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio jubiliejaus renginius platinami Klaipėdos koncertų salės kasoje.