Klaipėdos krašto dailės atspindys.

Norintys pažinti Klaipėdos krašto profesionalų meną - gali tai padaryti šį mėnesį apsilankę Dailės parodų rūmuose. Trečiadienį čia atidaryta apžvalginė Klaipėdos krašto profesionaliosios dailės paroda "Atspindys" skirta miesto jubiliejui.
Tokio masto parodos būna vos vieną, porą kartų per metus, todėl tampa neeiliniu įvykiu dailės gyvenime, pritraukiančiu nemažą būrį žiūrovų.
"Atspindyje" per pastaruosius porą metų sukurtus savo darbus eksponuoja 60 menininkų iš Klaipėdos, Telšių, Palangos, Gargždų, Drevernos (iš viso Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriui priklauso 109 dailininkai. - Aut. past.). Iš jų: 20 tapytojų, 15 grafikų, 3 skulptoriai, 5 akvarelistai, 2 medžio, 4 metalo plastikai, 3 juvelyrai ir 5 tekstilės autoriai. Per visas parodų rūmų sales nusidriekusioje ekspozicijoje - 152 kūriniai, atspindintys šių dienų vaizduojamosios ir taikomosios dailės situaciją Klaipėdos krašte.

Gera tradicinė tapyba

Iš ekspozicijos matyti, jog aktyviausi yra tapytojai. Didžioji antrojo aukšto salė skirta būtent tapybai. Dominuoja tų pačių gerai uostamiestyje žinomų dailininkų paveikslai: E. Malinausko, A. Taurinsko, A. Jusionio, A. Banytės, J. Vosyliaus, V. Pinkevičiaus, P. Lukošiaus, A. Ramanausko, L. Natalevičiaus, D. Andriulionio... Tiesa, darbai nauji, tačiau stilius tas pats, gerai gerai pažįstamas net ir ne per daugiausiai besidomintiems menu. Tad eini nuo darbo prie darbo veik nestabtelėdamas, iš anksto žinodamas kokius spalvinius derinius, formas išvysi. Išlaikyti geros tapybos tradiciją, nepasiduoti jokiems postmodernizmo skersvėjams - toks Klaipėdos krašto dailininkų credo. Dėmesį ekspozicijoje atkreipia vienur kitur išsišokantys, ekspresyvesni, mažiau pažįstamų Klaipėdos apskrities, Telšių dailininkų paveikslai.
"Tapyboje pasireiškia ekspresionizmo, monumentalios-dekoratyvinės dailės tendencijos. Paveiksluose pastebimas romantinis pasaulėvaizdis, gana lyriškai abstrahuotos formos. Frontalinėse kompozicijose svarbi ritmika, potėpis ir, žinoma, spalva", - reziumuoja tapybos dalį ekspozicijoje menotyrininkas Ignas Kazakevičius.

Nėra jaunimo

"Sutinku, kad yra problema. Klaipėdoje ir jos regione beveik nėra jaunų menininkų, linkusių eksperimentuoti, intriguoti, šokiruoti žiūrovą. Taigi nėra ir naujų tapybos srovių apraiškų. Čia baigusieji dailės mokyklas išvyksta į Dailės akademiją ir pasilieka Vilniuje, labai daug kas išvyksta į užsienį. Klaipėdos vizualinio dizaino katedros absolventai nedalyvauja parodinėje veikloje. Kadaise prie Dailininkų sąjungos buvusi Jaunųjų menininkų sekcija panaikinta jau prieš kokius 12, 13 metų", - apgailestavo Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Algis Jusionis.
"Dauguma menininkų, kurių darbus čia matome į Klaipėdą atvyko Alfonso Žalio laikais. Jiems tada buvo skiriami butai, sudaromos sąlygos dirbti ir kurti. Dabar to nėra ir niekas nenori čia važiuoti. Visi ieško kur geriau", - pritarė ir Klaipėdos dailės patriarchas, marinistas E. Malinauskas.

Silpniausia

Grafikos spektras parodoje daug siauresnis. Tarp žinomų uostamiesčio grafikų, dirbančių tradicinėmis technikomis nuo grafito iki oforto, norisi išskirti spalvotus, mišria technika atliktus Algio Kliševičiaus darbus. Bendrame egzaltuotai pakylėtame grafikos kontekste jie išsiskiria griežtesnėmis formomis, intriguojančiais tekstais, išrašytais eksperimentuojant su šriftu.
Akvarelės ir skulptūros pristatymas - pati silpniausia parodos grandis, toli gražu neatspindinti viso uostamiesčio potencialo, tik fiksuojanti, jog yra šios srities kūrėjų. Galbūt todėl, kad daugelis skulptorių, pasak A. Jusionio, šiuo metu dirba užsienyje, taip pat po Baltijos ir Šiaurės šalis keliauja ir akvarelistai, įsitraukę į tarptautinį projektą "Marių vėjas".

Įdomiausia

Bene įdomiausia ir geriausiai suformuota ekspozicijos dalis - pirmojo aukšto salėje eksponuojama taikomosios dailės paroda, kurioje daugiausia Telšių taikomųjų menų kūrėjų darbų. Jau parodos atidarymo metu buvo galima pastebėti, kad daugiausia žiūrovų spietėsi prie telšiškio metalo plastiko V. Mockaičio naujų objektų, sukonstruotų iš santechninių vamzdžių, lęšių, veidrodžių. Stabtelti norisi ir prie kito "metalisto" R. Inčirausko metalo kompozicijų. Įdomūs tekstilės kūriniai. Tačiau, pasak menotyrininko I. Kazakevičiaus, ekspozicijoje dominuoja tradicinė, dekoratyvi taikomojo meno samprata. Ar tai gerai, ar blogai - spręs žiūrovai.