Klaipėdiečius buria Memelio džiazo klubas

Jos metu publikos laukia ne tik šventiška ceremonija - juk džiazas kratosi standžiai iškrakmolytos apykaklės. Po simbolinės inauguracijos procedūros svečių laukia klubo atlikėjų: grupių "Cappella'A", "JazzVision", "I 4 Combo", "Maestro", "Jazzway" - muzikiniai sveikinimai bei Kęstučio Vaiginio kvarteto koncertas bei visų dalyvių jam session. Po vakarėlio klubo veikla tik įsibėgės - planas sudėliotas metams į priekį.

[CITATA]

Naujosios organizacijos prezidentas, dainininkas bei Klaipėdos universiteto Meno fakulteto Džiazo muzikos katedros pedagogas Steponas Januška tiki muzikos magijos galia bei klaipėdiečiais, kurių dėka mažas miestas pajūryje turi savo džiazo tradicijų, jau vadintinų unikaliomis mažų mažiausiai šalies mastu.

Pristatykite naująją organizaciją.

Memelio džiazo klubas - muzikantų ir džiazo mylėtojų asociacija, įsteigta balandžio 10-ąją. Jos tikslas - aktyvinti džiazo gyvenimą Klaipėdoje, įpūsti jam naujų vėjų ir entuziazmo, suteikti klaipėdiečiams bei miesto svečiams galimybę klausytis džiazo dažniau ir daugiau.

Džiazo muzikantams tai bus ir paskatinimas rengti muzikos programas - nes organizacijos veikla suteiks jiems progų dažniau save realizuoti. Klubas sieks pagelbėti jauniesiems džiazo muzikantams organizuojant pasirodymus Klaipėdoje ir gastroles kituose miestuose.

Tikiuosi, tai gerokai išplės jų veiklą, nes dažniausiai jauni muzikantai daug laiko praleidžia savame rate, tarp kolegų, neturi galimybės pasirodyti platesnei publikai. Ne paslaptis, kad džiazas - ne popmuzika, tad ji ne kiekviename mieste ir ne kiekvieno renginių vietoje gali surasti savo klausytoją.

Kita vertus, norime, kad Klaipėdos džiazo mylėtojai ir muzikantai pasijustų galintys turtinti save rengdami bendrus vakarus, keisdamiesi žiniomis, kontaktais ir net džiazo improvizacija. Pasaulinė tokių klubų patirtis rodo, kad jų nariai - muzikantai bei mėgėjai - didžiausią malonumą patiria bendraudami: šitaip gimsta naujos idėjos, nauji sumanymai bei nauji kūriniai.

Inauguracija - vienos dienos šventė. Kokią veiklą planuojate toliau?

Pasistengėme susidaryti metinį veiklos planą. Viena vertus, jis turtingas, kita vertus, kuklus, nes tai klubas, buriantis pagal pomėgį, ir visi nariai čia ateina po savo darbų, laisvalaikiu. Pirminis noras - per mėnesį surengti bent po vieną koncertą su džiazo klubo vėliava. Žinoma, labiau orientuojantis į Klaipėdos džiazo muzikantus, kad šie, gavę iš klubo tokį socialinį užsakymą ir iš anksto sužinoję savo grupės pasirodymo datą, rengtų programą ir šitaip suteiktų klausytojui šansą pasiklausyti kiek įmanoma geresnės džiazo muzikos. Per metus numatyta bent dešimt koncertų, kuriuose pasirodys uostamiesčio kolektyvai "Cappella'A", "Maestro", "JazzVision", "Jazzway", "I 4 combo". Ne visi jie žinomi plačiajai publikai. Bet tai tik iliustruoja faktą, kad Klaipėdoje gausu džiazo muzikantų.

Idėja apie džiazo klubą sklandė seniai. Kas katalizavo jos įgyvendinimą?

Taip, idėją subrandino ne vienerių metų pokalbiai tarp kolegų muzikantų. Iš nuogirdų žinau, kad džiazo klubas buvo įkurtas Vilniuje, bet jo įtaka Klaipėdai - nebent teorinė. Didžiausia inspiracija tapo sėkminga džiazo klubų veikla pasaulyje. Daug kur jie skaičiuoja dešimtmečius ir daro nemažą įtaką džiazo muzikos vystymuisi.

Džiazo klubo įkūrimu Klaipėdoje buvo suinteresuoti "Kurpių" džiazo klubo savininkai, kurie tiek metų išlaiko įstaigos stilistiką, kad ir kaip tai būtų sudėtinga. "Kurpiai" - vienintelis ilgą laiką gyvuojantis džiazo klubas Lietuvoje, ir tai daug pasako. Nesinorėtų, kad nugestų vieta, jau turinti savo istoriją.

Būdamas universiteto pedagogas, daugelį metų stebiu Džiazo muzikos katedros gyvenimą. Per 30 metų ji išleido daug muzikantų. Matosi, kad jie nenuklysta toli nuo Klaipėdos, siekia realizuoti save čia. Pamaniau, kad susikūrus tokiam junginiui kaip klubas jie pradės dažniau matytis, bendrauti ne tik scenoje, bet ir šalia jos. Išloš visi - ir muzikantai, ir klausytojai, ir Klaipėda.

Ar tai - savotiškas atsakas miesto kultūros struktūrai, kurioje kol kas neatsirado vietos Klaipėdos bigbendui ar panašiam junginiui?

Pastarasis faktas - liūdnas, bet klubo steigimasis parodo, kad kultūra nestovi vietoje. Ji vystosi, ir kiekvienas dešimtmetis įtraukia į kultūros sūkurį vis kitokius vėjus. Vis dėlto džiazo muzika - ne kažkas naujo, o šimtmetį skaičiuojantis žanras. Klaipėdoje jis - jau trisdešimt metų. Nuo įtakos nepabėgsi - stebint Pilies džiazo festivalį, "Jazz Voices" džiazo atlikėjų konkursą, miestiečiai juose aktyviai dalyvauja. O kas dėl kultūrinių iniciatyvų, gal ir teisinga, kad jos ateina iš apačios: antraip būtų galima prikaišioti, esą kažkas kažką "nuleido".

Klubas - atviras visiems?

Taip, jis laukia visų piliečių, kurie pageidauja tapti jo nariais.

Ar ketinate susieti naująją iniciatyvą su "Jazz Voices" konkursu?

Kadangi klubas - džiazo mylėtojų asociacija, manome, kad viskas, kas visi su džiazu susiję renginiai Klaipėdoje iškart gali būti partnerystės dalis, juk bendra veikla sustiprina vieną ar kitą renginį. "Jazz Voices" konkurse, kurio pagrindinis organizatorius esu, noriu matyti kuo daugiau klaipėdietiškų džiazo pajėgų - šitaip stengiuosi užtikrinti, kad juos pamatytų užsieniečiai, kad džiazas sklistų tolyn, reprezentuodamas Klaipėdą.

Klaipėdoje regite džiazo vystymosi perspektyvą?

Taip, manau, kad yra pasiektas neblogas lygis, tik sklaida yra per maža. Bet tokio dydžio miestui džiazo dvasią turime stiprią. "Kurpiai" - vienintelis Lietuvoje ilgai gyvuojantis džiazo klubas, Džiazo muzikos katedra jau yra atšventusi 30-metį, Pilies džiazo festivalis šiemet įvyko 17-ąjį kartą, vienintelis Lietuvoje tokio pobūdžio "Jazz Voices" konkursas - 10-ąjį. Pridėkime susiformavusią džiazo publiką - ir turime visus banginius, ant kurių gali augti Klaipėdos džiazo kultūra.