Klaipėdiečiai stengiasi grąžinti dainų šventei prestižą.

Ateinantį pirmadienį, birželio 30 d., Vilniuje prasideda Pasaulio lietuvių dainų šventė, skirta Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui. Savaitę truksiančios, šventės finalinį koncertą - dainų dieną "Karūna tėvynei" Vingio parke - pirmą kartą organizavo klaipėdiečiai - choro dirigentas Alfonsas Vildžiūnas, režisierius Alvydas Vizgirda, dailininkas Anatolijus Klemencovas bei vilnietis choro dirigentas, M.K. Čiurlionio menų gimnazijos pedagogas Raimondas Katinas.

- Kaip klaipėdiečiams pavyko įsibrauti į grandiozinio renginio organizatorių gretas?

A. Vildžiūnas: Iš tiesų, Vilniuje mus vadina išsišokėliais, o Klaipėdoje - padlaižiais.
Konkursas dainų dienos scenarijui buvo paskelbtas prieš tris metus. Mes pasiūlėme surengti šiuolaikišką, vientisą, kaip spektaklis nuo pradžios iki pabaigos turintį režisūrinę koncepciją, koncertą. Komisija, kurioje dirbo Kultūros ministerijos atstovai, režisierius G. Varnas, kompozitorius A. Martinaitis, choro dirigentas V. Augustinas ir kt., pripažino mūsų scenarijų geriausiu.
Apskritai Pasaulio lietuvių dainų šventėje dalyvauja daug klaipėdiečių - tiek dainininkų, tiek šokėjų.

- Kokia koncerto idėja? Ar ji kito per tris metus?

A. Vildžiūnas: Iš pradžių koncerto tema buvo laisva. Buvome pavadinę jį "Tėvynės varpai". Kai šventę perkėlė į 2003-uosius, koncerto koncepciją teko koreguoti. Dabar tai renginys, dedikuotas Mindaugo karūnavimui.
A. Vizgirda: Vidinę koncerto struktūrą padiktavo J. Marcinkevičiaus poemos. Septynias koncerto dalis į vientisą renginį jungs vidiniai asociatyvų ryšiai. Muzika, daina jame susilies su J. Marcinkevičiaus, M. Karčiausko poezija, kurią skaitys taip pat klaipėdietė - aktorė Regina Šaltenytė. Taigi koncertas vyks non stop.

- Kokios koncerto formos naujovės?

A. Vildžiūnas: Visus koncerto dalyvius suskirstėme į dvi kategorijas - suaugusiųjų ir vaikų. Tai padarius automatiškai sumažėjo vaikščiojimų scenoje koncerto metu. Tarybinėse dainų šventėse nuolat kaitaliodavosi mišrūs, vyrų, moterų, vaikų chorai. Be choristų scenoje koncerto metu pasirodys "Žuvėdra", Vytautas Kernagis, "Trys tigrai", solistės Rosita Čivilytė, Asta Kriščiūnaitė, Veronika Povilionienė, pučiamųjų orkestrai. Koncerte bus rimtų, iškilmingų, linksmų, efektingų, lyriškų momentų. Atsisakėme ankstesnėms šventėms būdingos pompastikos, kantatų.

- Kokia užduotis teko dailininkui?

A. Klemencovas: Anksčiau scenos puošyba apsiribodavo emblema. Šiemet pagrindinis finalinio dainų dienos koncerto vizualinis akcentas - iš gofroplastiko padaryta tūrinė karūna. Į ją sukoncentruoti lazerių, šviesų efektai. Bus siurprizų su fejerverkais. Vienoje koncerto dalyje choro dainininkų galvas puoš įspūdingos karūnos - Vilniaus senamiesčio architektūros paminklų maketai.
Norėjosi priartinti atlikėjus prie žiūrovų. Todėl tarp estrados ir publikos bus papildoma scena, kurioje pasirodys "Žuvėdra", bus koncerto vedėjai R. Šaltenytė ir V. Gerulaitis.

- Su kokiais sunkumais susidūrėte organizuodami dainų dieną?

A. Vizgirda: Esame dirbę daugelyje projektų ir koncertų ir pastebėjome, kad jie būdavo daug sėkmingesni, kai į jų vykdymą nesikišdavo užsakovas. Šįsyk labiausiai vargino nuolatiniai derinimai, savo idėjų įrodinėjimai visą šventę organizuojančio Lietuvių liaudies kultūros centro atstovams. Jie atsisakė daug gerų pasiūlymų. Žinoma, dažniausiai dėl pinigų stygiaus.
Manau, kad didžiausiai Lietuvos šventei skiriamas nepakankamas valstybės dėmesys. Brazilai turi Rio de Žaneiro karnavalą, italai - Venecijos kaukių karnavalą, mes turime - dainų šventę, tačiau apie ją nežino visas pasaulis, kaip mes žinome paminėtus renginius.
A. Vildžiūnas: Formaliai šiai šventei skirta labai daug pinigų, tačiau didžioji jų dalis panaudota būtiniems, bet ne kūrybiniams sumanymams įgyvendinti. Pvz., - estrados remontui.
UNESCO užsakymu yra sukurtas dokumentinis filmas apie Pabaltijo šalių dainų šventes. Jame iškelta idėja, kad šias šventes reikia įtraukti į pasaulinį nematerialios kultūros paveldo sąrašą.
A. Vizgirda: Man teko dalyvauti dainų šventėje Estijoje. Kiekvienam estui dalyvavimas šioje šventėje - garbės reikalas. Norisi grąžinti ir Pasaulio lietuvių dainų šventei jai deramą vietą.

Birželio 30 d.

19 val. lietuvių tautinio kostiumo kolekcijos pristatymas "Forum Palace" (Konstitucijos pr. 26).

Liepos 1 d.

20 val. kartų vakaras. Miuziklo VELNIO NUOTAKA premjera Vingio parke.

Liepos 2 d.

22 val. Vidmanto Bartulio kūrinio MŪSŲ LIETUVA premjera Katedros aikštėje.

Liepos 3 d.

13 val. Pasaulio lietuvių dainų šventės paskelbimas Simono Daukanto aikštėje.14 val. folkloro diena SLAUNA MŪSŲ GIMINĖLĖ Sereikiškių parke ir pilių teritorijoje.16 val. liaudies meno parodos atidarymas galerijoje "Arka" (Aušros g. 7).

Liepos 4 d.

18 val. kanklių ansamblių popietė SKAMBĖKITE KANKLĖS Vilniaus universiteto Petro Skargos kieme.21.30 val. ansamblių vakaras VIRSMO SPALVOS Kalnų parke.

Liepos 5 d.Pučiamųjų orkestrų paradas VARIO AUDRA18 val. Katedros aikštėje20 val. Rotušės aikštėje.

Liepos 6 d.

15 val. visų šventės dalyvių eitynės-manifestacija iš Katedros aikštės į Vingio parką.19.30 val. dainų diena KARŪNA TĖVYNEI Vingio parke.Birželio 29 d. - liepos 5 d. Lietuvos liaudies kultūros centro didžiojoje salėje (Barboros Radvilaitės g. 8) veiks dainos klubas.Birželio 30 d. - liepos 5 d. Mokytojų namų kiemelyje (Vilniaus g. 39/6) veiks mėgėjų teatro svetainė.