Klaipėda, klaipėdiečiai ir Vydūno 150 metų gimimo jubiliejus

Susitikime dalyvavo Miroslavas Danys, buvęs Detmoldo studentų bendrabučio valdytojas - kunigas, dabar pensininkas, gyvenantis toje Čekijos dalyje, kuri yra Lenkijos, Vokietijos ir Slovakijos pasienyje.

Verta priminti, kad tuoj po Atgimimo buvo nuspręsta parsivežti Vydūno palaikus iš Vokietijos Detmoldo miesto į Lietuvą. Tuo metu Detmolde kunigu dirbo M. Danys. Į jį buvo kreiptasi, nes Vydūno dokumentai buvo jo priežiūroje. Kunigas tada pirmą kartą ir išgirdo apie karo pabėgėlį Vydūną.

Kai Vydūno draugija kreipėsi su prašymu įamžinti Vydūną Detmolde, prašymas pateko M. Daniui. Anot paties kunigo, ieškantį vietos pastatyti biustui ir įrengti paminklinei lentai jį lydėjo Vydūno Apvaizda. Namas, kur lietuvninkas praleido paskutinius septynerius metus, buvo privatus. M. Danys, peržiūrėdamas Vydūno rankraščius, rado vieną iš pirmųjų atvirukų, siųstų iš Detmoldo, su atgaliniu adresu - Wiesenstrasse 5. Paaiškėjo, jog tai - studentų bendrabutis, M. Danio darbovietė. Šitame name buvo net niša, kuri kaip ir laukė savo gyventojo sugrįžimo.

Per 4 mėnesius buvo išlietas bronzinis Vydūno biustas. 2013 gegužės 10 dieną, minint iškilaus lietuvninko 145-ąsias gimimo metines, biustas ir atminimo lenta ten ir buvo atidengta.

Beje, name yra didžiulė ekologinio maisto parduotuvė, pritraukianti daug pirkėjų. Praeidami pro šalį jie mato biustą, perskaito informaciją apie garsų žmogų. Vydūnas tapo vienu labiausiai žinomų šio senovinio miestelio gyventojų.

Vydūno biustas ir paminklinė lenta Detmolde buvo atidengta per Europos kultūros, vienybės dienų paminėjimą. Vydūno kūrybinis palikimas skirtas šiandienai, sykiu Europos ir pasaulio tautų taikiam sutarimui. Kitas M. Danio darbas yra vieną iš Detmoldo senamiestyje naujai formuojamų gatvių pavadinti Vydūno vardu.

Ir mūsų, klaipėdiečių, laukia dideli darbai. Reikia miesto centre 2018 metais pastatyti Vydūnui paminklą. Miesto valdžia kategoriškai atsisakė centrinę miesto Atgimimo aikštę paskirti įžymiajam lietuvninkui, žmogui, kuris skelbė, kad tauta turi tobulėti per dvasinę kultūrą, dorovę, grožį. Ji sutinka Vydūno paminklui skirti mažesnę aikštę, esančią miesto centre, prie J. Karoso muzikos mokyklos.

Tokiu sprendimu pasipiktino dalis klaipėdiečių, nes, nesuteikdama paminklui centrinės aikštės, miesto valdžia deramai neįvertino Vydūno vaidmens lietuvių tautinio atgimimo procese, jo literatūrinio-filosofinio palikimo. Taip ji atsisakė pagerbti Vydūną ir kaip Europos pilietį. Juk dvasinė kultūra, dorovė, grožis yra tautas jungianti, o negriaunanti jėga.

Skirdami centrinę ir didžiausią miesto aikštę Vydūnui pripažintume, kad šis lietuvninkas skleidė, propagavo santarvės idėjas, kurios šiandien yra artimos Europai, svarbios jos piliečiams. Suteikdami paminklui vietą vos kelių metrų skverelyje, kaip ir atsisakome pripažinti Vydūną iškiliausiu filosofu, kurio kūrybą aktuali yra ir šiandien. Kokia ateitis laukia Atgimimo aikštės, jei joje atgimimo idėja neranda vietos?

Tokiai gal ir radikaliai pasisakiusių klaipėdiečių nuomonei nepritarė Tomas Stanikas, svečias iš Vilniaus. Jis teigė, kad visgi reikėtų pritarti Klaipėdos miesto valdžios pasiūlymui dėl vietos paminklui, nes spaudžia laikas, t. y. artėja jubiliejinė Vydūno 150 metų gimimo data. Neturint konkrečios vietos paminklui jau buvo tuščiai praleisti dveji metai.

Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje Arūnas Baublys pateikė nemažai pasiūlymų dėl M. Danio svaresnio indėlio minint Vydūno 150 metų gimimo jubiliejų, dėl monetos su Vydūno atvaizdu ir t. t.

Klaipėdiečiams šis susitikimas buvo svarbus, nes visi susitikimo dalyviai kalbėjo apie didžiulę meilę ir pagarbą iškiliam lietuvninkui Vydūnui.