Klaipėda gali pritrūkti gabių meno specialistų

Mažėja vyrų

Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakultetas šiemet į studentų gretas priėmė 43 asmenis. KU Menų fakultetą sudaro 11 katedrų ir Muzikologijos institutas. Šiemet atlikimo meno programos bakalauro studijas rinkosi 11 asmenų, choreografijos - 8, dailės - 2, muzikos pedagogikos - 10, režisūros - 5, sportinių šokių - 7. Šiuos naujus 43 studentus papildė ir 28 būsimieji magistrantai. 4 iš jų pasirinko choreografijos programą, 3 - choro dirigavimo, 3 - režisūros, 3 - dainavimo, 6 - dramos režisūros, 3 - liaudies muzikos, 6 - muzikos pedagogikos, 4 - pučiamųjų ir styginių muzikos. Šiemet nė vienas būsimasis bakalauras nepasirinko muzikos teorijos ir istorijos programos, o magistras - fortepijono pedagogikos. Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 27 būsimi bakalaurai ir 26 būsimi magistrai. Į mokamas vietas įstojusiems studentams teks gerokai pakratyti pinigines, mat menų specialybės Klaipėdos universitete kone brangiausios - skirtingų programų metinė studijų kaina siekia nuo 6 iki 18 tūkst. litų.

Anot KU Menų fakulteto dekano prof. Vytauto Tetensko, įstojusiųjų skaičius beveik nesiskiria nuo pernai metų. Tiesa, nors studentų skaičių pokyčio dekanas ir nepastebėjo, jį kur kas labiau jaudina kitas aspektas - Menų fakultete sparčiai mažėja vyriškosios lyties atstovų. "Į choreografijos ir sportinių šokių specialybes šiemet neįstojo nė vienas. Tai kelia didelį susirūpinimą", - sakė V. Tetenskas.

Pasak fakulteto dekano, daugiausiai būsimųjų studentų šiemet rinkosi muzikos pedagogikos specialybę, tačiau argumentų, kodėl renkamasi būtent pastaroji, nespėliojo. Vis dėlto V. Tetenskas pripažino, jog šioje srityje KU Menų fakultetas turi stiprią parengtį, galbūt todėl ir yra pranašus rengiant šios srities specialistus.

V. Tetensko teigimu, KU Menų fakultetas turi gausybę puikiai parengtų specialistų, tačiau šiai mokslo įstaigai, kaip ir daugeliui kitų, trūksta stiprios materialinės bazės, t.y. gerai sutvarkytos infrastruktūros - klasių, salių ir kitų patalpų. Vis dėlto dekanas vylėsi, jog dar šiais metais ši bazė bus atnaujinta, mat tai padaryti numatyta vykdant KU Jūrinio slėnio programą.

Atkrenta gabieji

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros vedėjas prof. Alvydas Klimas "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog į vienintelę šios katedros siūlomą programą įstojo 8 nauji studentai. Šis skaičius praktiškai nesiskiria nuo pernai metų, tačiau gerokai skiriasi nuo studentų skaičiaus, susirinkdavusio prieš aukštojo mokslo reformą. Anot jo, prieš tai katedra surinkdavo trigubai daugiau studentų.

"Studentų Klaipėdos vizualiojo dizaino katedroje sumažėjimas - šios reformos pasekmė. Po jos sugriežtėjo stojimo sąlygos. Stojimo egzaminas - griežtesnis negu visoje Europoje. Jeigu žmogus jam tinkamai nepasiruošė, jokių šansų įstoti nėra. Taip atkrenta tie, kurie galbūt yra iš tiesų gabūs, tačiau neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti, pavyzdžiui - gyveno provincijoje. O juk tai neteisinga, pasiruošti ir išmokti pagrindų jis gali jau pradėjęs studijuoti, o štai gabumų juk neįkrėsi. Būtų gerai, jei įstatymai leistų rinktis patiems katedros darbuotojams", - teigė A. Klimas.

Anūkai klausysis užsieniečių

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija, ugdanti muzikus ir kartu su muzikiniu išsilavinimu suteikianti brandos atestatą, šiemet į įvairių specialybių programas priėmė 42 moksleivius. Šis skaičius per papildomą priėmimą dar gali pasipildyti.

Fortepijono specialybę pasirinko 1, styginių instrumentų - 9, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų - 11, liaudies instrumentų - 1, dainavimo - 9, choro dirigavimo - 1, džiazo - 8, o muzikos teorijos - 2 vaikai.

Pernai įstojusiųjų buvo 44, vėliau prisijungė dar 3, todėl skaičiai nuo šių metų pernelyg nesiskiria. Kaip ir šiemet, taip ir pernai populiariausia buvo pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų specialybė.

Konservatorijos direktorė Loreta Jonavičienė konstatavo liūdną tendenciją - norinčiųjų mokytis muzikos mažėja: "Galite drąsiai rašyti, jog tai per 10-20 metų sugriovė sistema. Nebėra grandies pereinamumo, kai vaikai muzikos mokosi nuo darželio, vėliau mokykloje, konservatorijoje, aukštojoje mokykloje ir panašiai. Šiuo metu šioje srityje yra visiškas chaosas. Muzikos mokyklos vaikų nebepaleidžia ir vyresnėse klasėse taiko pagilintą mokymą, todėl pas mus jau mažai atkeliauja aštuntokų. O būtent šio amžiaus vaikus mes ir priimame."

Pasak L. Jonavičienės, šiemet itin sumažėjo norinčiųjų mokytis fortepijono, styginių instrumentų, chorinio dirigavimo.

"Jei ir toliau vyraus tokios tendencijos ir nesikeis sistema, ateityje teks kviestis užsienio muzikus, mokėti jiems didžiulius pinigus, nes saviškių tiesiog nebeturėsime. Galimas daiktas, jog mūsų vaikai ir anūkai jau nebesiklausys lietuvaičių muzikantų", - liūdną ateitį piešė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė.

Nemato perspektyvų

Ankstyvąjį, pradinį, pagrindinį, mėgėjų ir išplėstinį ugdymą teikianti Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla prasidėjus naujiesiems mokslo metams ketina sutikti apie 90 vaikų. Pasak šios mokyklos direktoriaus pavaduotojos Ritos Budzinauskienės, vaikai dažniausiai renkasi fortepijono ir gitaros pamokas, o liaudies instrumentų ir akordeono specialybės kasmet darosi vis mažiau populiarios.

Pavaduotojos teigimu, nors jau kelerius metus stebimas į muzikos mokyklą stojančių vaikų mažėjimas, tai vyksta dėl objektyvių priežasčių - vaikų mažėja visame mieste.

"Mes moksleivių stoka negalime skųstis. Bet taip yra todėl, kad užsiimame saviraiškos ugdymu. Profesinis ugdymas jau visai kas kita. Manau, kad jis nėra populiarus, nes vaikai, o dažnai ir jų tėvai nemato perspektyvų. Muzikantui, baigusiam kad ir konservatoriją, labai mažai šansų susirasti darbą, o dar ir gerai apmokamą. Ir mūsų mokykloje yra buvę tikrai labai daug gabių vaikų, kuriems net mes patys rekomendavome tęsti mokslus, mat matėme, kad šie turi potencialo. Deja, daugelis jų kategoriškai atsisakė", - pasakojo R. Budzinauskienė.

Moksleivių stoka nesiskundė ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos direktorius Romualdas Garuckas: "Kasmet mūsų mokykloje mokosi apie 800 mokinių. Šiemet priėmėme per 150 naujų. Tikrai sulaukiame labai daug norinčiųjų čia mokytis."

Pasak R. Garucko, populiariausios šioje mokykloje gitaros, džiazinio dainavimo, choreografijos, smuiko, liaudies muzikos specialybės. Kiek mažiau surinkta į akordeono klasę.

"Yra norinčiųjų tęsti muziko profesiją ir savo ateitį siejančių būtent su ja, tačiau didelė dalis moksleivių, o ir jų tėvų nori tiesiog lavintis, turėti kažkokį pomėgį, galų gale ugdyti talentą. Susiduriame ir su tokiais atvejais, kai būtent tėvai atkalbinėja vaiką nuo tolesnių mokslų tęsimo, mat šis neva neturės kur dirbti, nieko neuždirbs ir panašiai", - pasakojo R. Garuckas.

Renkasi užsienį

Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos direktorė Violeta Beresnevičienė tikino, jog grėsmės dėl mažėjančio mokinių skaičiaus įstaiga nejaučia. Mokykloje pernai mokėsi 364 mokiniai, šiemet tikimasi tokio pat skaičiaus. Priėmimai tęsis iki spalio mėnesio. Kasmet į mokyklą priimami 140-150 naujų mokinių.

Mokykla siūlo įvairias programas, pritaikytas skirtingų poreikių moksleiviams - pradinį (paruošiamąjį) dailinį ugdymą, pradinį dailinį ugdymą, išplėstinį dailinį ugdymą, ugdymą vyresniems nei 16 metų asmenims.

Anot V. Beresnevičienės, mokslus Adomo Brako dailės mokykloje renkasi įvairūs vaikai - tiek tie, kurie dailę ir įvairias jos pakraipas renkasi kaip laisvalaikio praleidimo būdą ar tiesiog nori išlavinti skonį ir ranką, tiek tie, kurie ruošiasi tolesniems mokslams.

"Vis dėlto jaunuolių, kurie meninės pakraipos specialybes renkasi kaip gyvenimo profesiją, Lietuvoje mažėja. Ir tam įtaką padarė dar ir prieš porą metų pakelti meninės pakraipos programų įkainiai aukštosiose mokyklose. Šios programos tapo bene brangiausios. Nieko stebėtino, kad jaunimas kelia sparnus ir savo laimės bando ieškoti užsienio mokslo įstaigose", - sakė V. Beresnevičienė.

Panašias tendencijas įžvelgė ir Eduardo Balsio menų mokyklos direktorius Gintautas Misiukevičius. Jo teigimu, muzikos ir dailės pakraipos menų mokykla moksleivių skaičiaus stygiu nesiskundžia - kasmet čia mokosi apie 500 moksleivių, apie 300 muzikantų ir apie 200 dailininkų, tačiau pastebima, jog vis daugiau mokyklą baigusiųjų vengia tęsti meninės pakraipos mokslus.

"Kadangi mūsų mokykloje vaikai įgauna dar ir visoms mokykloms įprastą bendrąjį išsilavinimą, būna visokių variantų. Tikrai ne visi ir toliau tęsia meninės pakraipos mokslus. Daug kas stoja į įprastas humanitarinės krypties specialybes, atsiranda net ir tiksliuosius mokslus besirenkančių. Taip pat matome ir vis didėjančios emigracijos tendencijas. Viskas suprantama - menininkams tęsti mokslus Lietuvoje per brangu. Užsienyje tai padaryti lengviau - net jei tuo metu neturi pakankamų lėšų, jaunuoliai metus padirbėja ir tada vis tiek ieško, kur tęsti mokslus. Smagu bent jau tiek, kad visiškai nenumeta meno į šoną, kad ir ne Lietuvoje", - sakė G. Misiukevičius.