Kino lopšys pavirto kino provincija

Statistikos duomenys liudija, kad kino teatrai Lietuvoje šiuo metu išgyvena aukso amžių, tačiau Klaipėdoje situacija - kitokia.

"Lietuvos kino teatrų rinka pastaruosius dvejus metus augo sparčiausiai. Pagal augimo tempus Lietuva yra pirma visoje Europoje, ir kol kas jokie ženklai nerodo,
kad rinka galėtų stoti. Atvirkščiai, 2009-2010 m. ji turėtų augti maždaug dvigubai", - teigia Kino platintojų asociacijos direktorius Žilvinas Naujokas. Pasak jo, Lietuvoje dar šiais metais duris turėtų atverti mažiausiai du trys kino teatrai, o iki 2010 m. - dar tiek pat. Tačiau tik ne Klaipėdoje.

Plėstis neketina

Klaipėdos kino teatro "Cinamon" rinkodaros vadybininkė Gytė Karaliūtė kino klestėjimo uostamiestyje nepastebi. Pasak jos, kino rinka Klaipėdoje auga po truputį. "Daugėja besidominčių kino naujienomis, atsitiktinių žiūrovų. Pastoviai, tačiau lėtai auga nuolatinių lankytojų skaičius", - sakė G. Karaliūtė.

Kino lankomumas Klaipėdoje, anot pokalbininkės, labiausiai priklauso nuo oro sąlygų.

"Kino teatras ištuštėja vasaros periodu. Pagrindiniai lankomumo rekordai yra pasiekiami esant prastiems, lietingiems orams. Gana smarkiai lankytojų sumažėja po didžiųjų švenčių, tokių kaip Kalėdos ar Rugsėjo pirmoji", - pastebėjo rinkodaros vadybininkė.

Lankytojų srauto gausumas, anot G. Karaliūtės, priklauso ir nuo rodomų filmų repertuaro. Daugiausiai žiūrovų Klaipėdoje sutraukia siaubo filmai ir lengvos komedijos. Pokalbininkė pridūrė, kad Klaipėdoje, kaip ir visoje šalyje, sudėtinga ekonominė situacija. Todėl didesnio žiūrovų dėmesio sulaukia kino teatro organizuojamos "yzzi" dienos, kuomet bilietai į kino filmus yra gerokai pigesni.

Šiuo metu kino teatre "Cinamon" veikia 6 kino salės, kuriose galima rodyti apie 12 skirtingų filmų per dieną - iš viso apie 30 seansų. Tokia pasiūla, pasak G. Karaliūtės, visiškai patenkina klaipėdiečių poreikius.

"Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją rinkoje, lankytojų srautus ir ekonominę situaciją bei sumažėjusį gyventojų pajamų kiekį, skirtą pramogoms, artimoje ateityje plėstis Klaipėdoje neketiname", - sakė Klaipėdos kino teatro "Cinamon" rinkodaros vadybininkė.

Kitoks kinas bus

Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė informavo, kad uostamiesčio kultūros ateities vizijoje yra numatyta vieta nekomerciniam kinui.

"Kultūrinės industrijos tabako fabrike galimybių studijos rengėjai atlikę Klaipėdos kultūrininkų apklausą pateikė išvadą, kad mūsų mieste nėra vietos nekomerciniam kinui, ir pasiūlė įrengti kino salę būsimame Kultūros fabrike. Techninio projekto rengėjai suprojektavo 100 vietų kino salę naujame Kultūros fabriko priestate, 4 aukšte. Šioje salėje bus demonstruojama neholivudinė, Europos, Lietuvos kino kūrėjų produkcija", - pasakojo pokalbininkė.

Kaip tik šiuo metu, pasak G. Giedraitytės, Ūkio ministerija yra paskelbusi kvietimą paraiškoms pagal 2007-2013 metų bendro programavimo dokumentą, kuriame yra priemonė dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos menų inkubatoriams. Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius paraišką dėl Kultūros fabriko pateiks kitą mėnesį.

"Tačiau kol kas tai tik pirminė paraiška, kurioje nereikia detalaus projekto pristatymo ir sąmatos. Manome, jog Ūkio ministerija dabar tik nori išsiaiškinti, kiek tokio pobūdžio paraiškų būtų per visą Lietuvą. Nėra nurodytas net terminas, iki kada paraiškas reikia pateikti, kada jos bus svarstomos", - pastebėjo G. Giedraitytė.

Vis dėlto, anot pokalbininkės, iki 2013 m. kino Kultūros fabrikas Klaipėdoje turėtų atverti duris. "Priklausomai nuo to, kiek lėšų bus skirta, kino salė bus įrengta arba pilnai, arba be kino demonstravimo technikos. Pastaruoju atveju ieškotume operatoriaus, kuris sutiktų nuomoti kino salę ir demonstruoti nekomercinį kiną joje", - sakė G. Giedraitytė.

Kultūrologas Kęstutis Meškys "Ne kinas, o balaganas"

"Privatizavus visus sovietmečiu veikusius kino teatrus, kino demonstravimas Klaipėdoje pavirto balaganu. Aš labai mėgstu kiną, tačiau dabar nėra vietos, kurioje jį būtų galima pasižiūrėti. Eiti į kino teatrą prekybos centre aš neprisiverčiu. Viena vertus todėl, kad kino teatro "Cinamon" repertuare dominuoja pigus komercinis kinas, kita vertus - todėl, kad kino teatre aš noriu žiūrėti filmą susikaupęs ir įsijautęs, be kukurūzų spragėsių ir kokakolos.

Labai džiugu, kad į Klaipėdą nors kartą per metus trumpųjų filmų festivalis "Tinklai" atveža kitokio kino. Tačiau, kai festivalis vyksta pramoniniuose angaruose, didžioji dalis publikos susirenka į jį "pasitūsinti", o ne žiūrėti kiną.

Smagu, kad iniciatyvos rodyti kitokį kiną imasi ir "Kultūrpolis", tačiau juk šio kultūros centro mažutė fachverkinė salė nepritaikyta kino demonstravimui.

Tai, kad Klaipėda tapo kino provincija, manau, didelė dalis atsakomybės tenka miesto Savivaldybei. Senais laikais, kai dar dirbau kino teatre "Kapitolijus", buvau sumanęs įsteigti jame modernų kino, medijų ir konferencijų centrą, kuris galėjo prisišlieti prie I. Simonaitytės bibliotekos. Apmaudu, kad tuomet supratimo ir finansinio palaikymo iš Savivaldybės nesulaukiau. Dabar tie patys Savivaldybės atstovai pripažįsta kino badą Klaipėdoje ir bando realizuoti mano idėją buvusiame tabako fabrike."

Skaičiai

2007 m. Lietuvos kino teatrai pardavė bilietų už 35,635 mln. litų - 40,8 proc. daugiau nei 2006 metais, kai bilietų parduota už 25,303 mln. litų. 2007-ieji kino verslui buvo geriausi per šalies nepriklausomybės laikotarpį. Žiūrovų šalies kino teatruose pernai, lyginant su 2006-aisiais, pagausėjo 33,6 proc. - iki 3,233 milijono. Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje parduota apie 3,2 mln. bilietų į kino seansus.

Jurga PETRONYTĖ