Keramikoje - žmogaus auka, pražūtis ir prisikėlimas

Tradiciškai nuo 2007 m. paroda atidaroma Kaune, Keramikos muziejuje, o iš jo keliauja po kitus Lietuvos miestus. "Pavasaris 2014" neprimeta dalyviams temos, bet skatina kiekvieną autorių atskleisti savą mąstymą, kūrinio idėją. Keramikai turi galimybę ieškoti ir pristatyti tai, kas jiems yra svarbiausia", - teigia projekto organizatoriai. Neįsprausti į temos rėmus kūrėjai savo darbais ne tik demonstruoja kūrybingą pavasario interpretaciją, bet ir atskleidžia keramikos meno kaitą.

Drauge su keramikos profesionalais savo darbus pristato ir keli jaunieji, Dailininkų sąjungai dar nepriklausantys, autoriai. Tai padeda geriau matyti kaitos tendencijas. Kiekvienais metais Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus keramikai išleidžia katalogą, kuriuo papildo informaciją apie šiuolaikinę Baltijos šalių keramiką.

Ieškojimai

"Darbų pavidalai priklauso nuo to, kokios temos autoriams įdomios, aštrios ar apvalios mėgstamos formos, ar jie mąsto abstrakčiai, ar vyrauja itin realistinis, konkretus mąstymas. Išskirti vieną ar kitą mokyklą būtų sudėtinga, esame vienas regionas, kaimynai, tad ir stiliaus skirtumai nėra radikalūs", - sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, vienas iš parodos organizatorių Gintautas Vaičys.

"Be abejo, atsiranda nauji stiliai, sutinkame ir atskleidžiame naujus keramikus, vyresniosios kartos menininkai atsinaujina, įvyksta "sprogimai", kūrybiniai ir dvasiniai pakilimai. Paėmusi žmogaus darbą, aš jaučiu, ką jis išgyvena, ką nori pasakyti, kuo gyvena, kokia jo nuotaika", - sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus keramikos sekcijos vadovė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins.

Ji be galo džiaugiasi neįprastais autoriais. Randasi naujų technologijų, tačiau svarbiausia - naujas požiūris, pamąstymai - negali sakyti, kad yra vien tik molis. Jo pateikimas įvairėja: atsiranda kažkiek metalo, kitų medžiagų. Pasak Živilės, jaunimas ypač mėgsta eksperimentuoti. Parodoje matome vieną iš jaunesnių autorių, kuris savo darbu kalba apie situaciją, kai jo kolegų darbuose keramikos lieka minimaliai. Tuo tarpu vyresniosios kartos atstovų darbuose yra 100 procentų keramikos. Tai akivaizdus skirtumas.

"Vieni įpratę daugiau dirbti, kiti - daugiau mąstyti, treti - universalūs. Keramikė Domilė Ragauskaitė savo darbe "Amatas puola meną" ir pavaizdavo, kaip amatininkiškumas savaip aplimpa meną ir derglioja jį, ir savo mintį perteikė juodame a la Malevičiaus kvadrate sutupdydama porcelianines muses", - sakė Ž. Bardzilauskaitė-Bergins.

Ši autorė savo darbą pavadino "Egzistencija": ratu sustoję žmogeliukai murkdosi kasdienėse nervinančiose smulkmenose, tačiau ir mėgina pakilti aukščiau egzistencinių dalykų.

Amžinosios keramikų temos, kaip ir daugelio menininkų - pasiaukojimas, globa, harmonija, visuomenės hierarchija, meilė, neapykanta, kantrybė, noras pakeisti pasaulį.

Kas ta redukcija?

Kauno keramikos muziejuje simpoziumai vyksta gana sudėtingomis aplinkybėmis, šio tęstinio projekto organizavimo nuo 2013 m. nepalaikė Kultūros rėmimo fondas. Žinia, kad nuspręsta iškelti Keramikos muziejų iš patalpų Kauno rotušės rūsyje ir nesuteikti kitų, tik pablogino situaciją. Muziejus gyvuoja jau 35 metus ir yra žinomas meno pasaulyje ne tik Baltijos šalyse, bet ir visuose žemynuose. Jo kolekcija liudija apie tarpukario laikotarpiu Kaune gimusią Lietuvos profesionaliąją keramiką. Redukcija, kaip keramikos sritis, taip pat gimė Kaune.

Redukcinio degimo metu iki metalinio žvilgesio redukuojasi glazūrose esančios medžiagos: sidabras, varis, bismutas, alavas... Po degimo atvėsinus krosnį iki 600 Celsijaus, dedama degančių medžiagų ir, išdegus deguoniui, glazūros sužėri įvairiais atspalviais: žaliais, violetiniais, raudonais, gelsvais. Šis paprastas būdas tinka fajansui, sukepusiai keramikai ir porcelianui, matinėms ir žvilgančioms glazūroms. Tai suteikia neribotas galimybes eksperimentams.