Kelionė pajūriais, pamariais į praeitį

Nidoje

Neringoje, Palangoje bei Šilutėje praeitą savaitgalį nuvilnijo kultūrinis projektas "Pajūriais, pamariais". Jo renginių suvilioti pasirinkome viešnagę Nidoje.
 

Vakar jau rašėme apie vieną iš projekto renginių - pasaulinio garso fotomenininko Vitalijaus Butyrino parodą "Neringos vizijos" Mizgirių menininkų namuose. Šiandien išsamiau papasakosime apie projekto renginius, glaudžiai susijusius Neringos krašto istorija - apie garsios menininkės Viktorijos Daniliauskaitės parodą "Baltai ir jūra", apie netikėtą Mariaus ir Stasio Valančių kūrybos ekspoziciją medžiuose bei atvirų durų dienos rezultatus Žvejo etnografinėje sodyboje.

Baltų pėdos

V. Daniliauskaitės lino raižinių parodą "Baltai ir jūra" iki rugsėjo pabaigos bus galima pasižiūrėti Neringos istorijos muziejuje (Pamario g. 53). Ekspozicijoje - aštuoni 1992 m. sukurti darbai iš didžiulio, per 40 kūrinių apimties, kelerius metus kurto ciklo "Baltai".

Dailininkei teko dalyvauti habil. dr. R. Rimantienės organizuotose archeologinėse ekspedicijose Šventojoje ir Nidoje. Jų metu patirti įspūdžiai, surasti mediniai, moliniai, gintariniai mūsų protėvių rankų tvariniai rado kertelę V. Daniliauskaitės sąmonėje ir gilesniuose jos kloduose.

"Iki šiol nežinau, kas tie baltai, nenoriu jų idealizuoti, bet kartais girdžiu luotą, plaukiantį mariomis ar lagūna", - rašo dailininkė parodos anotacijoje.

Šį luotą, paženklintą kryžmu amuletu, simbolizuojančiu keturias pasaulio šalis, matome ir viename iš autorės darbų. Nesunku atpažinti ir kitus baltiškus motyvus - gintarinius žmogeliukus iš Juodkrantės lobio, medines gyvates, turėjusias magišką reikšmę Latvijos pajūrio baltams...

"Senosios archeologijos pavyzdžius savo kūriniuose perteikiu gamtos ir fantazijų kontekste. Vaizduoju kosminę situaciją, kurioje objektas yra ne šiaip sau ant stalo padėtas daiktas, o tam tikras ženklas. Ir dar visuose darbuose man būtini horizontas ir erdvė. Horizontas kelia nepaprastą artumo ir tolumos jausmą, o erdvė man yra viskas", - trumpai komentuoja savo kūrinius V. Daniliauskaitė ir prisipažįsta, kad jai kalbėti apie kūrybą tas pats, kas pasakoti sapną - "Kai pasakai žodžiais jis tarsi netenka prasmės".

Menininkė kuria ne tik baltų tema. Ją domina apskritai žmogaus egzistencijos, būties problemos. "Perteikiu jas per gamtą. Mėgstu minimalizmą. Jei paišau žmogų - tai tik jo siluetą. Nėra pas mane žaidimo pustoniais, niuansais. Esu realistė, tačiau mano realizmas popieriuje persikreipia, įgyja kitokias formas.

O pastaruoju metu nenoriu nieko paišyti. Baltijos pajūryje renku akmenis, juos kalu, siuvu į kompozicijas. Šie akmenys atrodo tarsi pėdos. Mūsų protėvių pėdos", - atviravo V. Daniliauskaitė.

Sklandytojų kopai atminti

Viena iš įdomiausių ir netikėčiausių projekto "Pajūriais, pamariais" ekspozicijų Nidoje buvo Mariaus ir Stasio Valančių paveikslų paroda medžiuose, nusidriekusi nuo sporto mokyklos link Parnidžio kopos.

Šios ekspozicijos intriga - paveikslų atlikimo ir pateikimo technika. Kūrinių siužetai nutapyti baltais tirštos konsistencijos dažais ant stambios (maišo) drobės. Paveikslai buvo sukabinti erdvėje prieš saulę. Taigi šviesa, lengvai prasiskverbdama pro audinį, nuaudė papildomą, subtiliai niuansuotą kūrinių sluoksnį.

Paveiksluose dominuojantis sklandytuvo motyvas - menininkų diskursas į Nidos istoriją, primenantis, kad prieš karą čia buvusi 60 m. aukščio Sklandytojų kopa bei sklandymo mokykla. Dabar garsioji kopa trigubai mažesnė, o Valančių parodos fone savaitgalį buvo galima gėrėtis nauja sklandymo sporto forma - jėgos aitvarais.

Ekspoziciją papildė fotografijos

Į projektą "Pajūriais, pamariais" Nidoje įsitraukė ir Etnografinė žvejo sodyba. Šventinę dieną muziejus lankytojus įleidinėjo nemokamai.

Etnografinės žvejo sodybos ekspozicijos prižiūrėtoja Genovaitė Grigaitienė teigė, jog įvairūs projektai labai pritraukia lankytojus, nors dauguma Nidos svečių ir taip domisi istorija ir aplanko vienintelę autentišką etnografinę sodybą. Vien per šį sezoną, anot pašnekovės, muziejuje pabuvojo daugiau kaip 2000 lankytojų.

Muziejuje įrengta ekspozicija atkuria XX a. pradžioje šiame name gyvenusių Purwin ir Karallus šeimų buitį. Muziejaus darbuotoja pastebėjo, kad šiuolaikiniai žmonės labiausiai žavisi savo protėvių gyvenimo sąlygų paprastumu, kuklumu. Namai spindi švara, tvarka, juose nėra jokių nereikalingų daiktų, - tik būtiniausi baldai, viena kita interjero puošmena, šventųjų paveikslai prie lovų.

Šią vasarą Etnografinės žvejo sodybos kolekciją papildė autentiškų šio namo gyventojų fotografijų paroda. Jas muziejui padovanojo čia gyvenusios antrosios Martin Purwin žmonos Annos Peleikis sūnaus Johano vaikaitė Anja Peleikis.

Muziejaus kiemelyje veikia nuolatinė Neringos krašto vėtrungių ekspozicija, o projekto "Pajūriais, pamariais" metu į lauką buvo išnešti tik šiam kraštui būdingi žvejų tinklai.

Jurga PETRONYTĖ